Interviu CNN televizijai Filadelfijos vaikų ligoninės infekcinių ligų skyriaus vadovas daktaras Paulas Offitas plačiai reklamuojamus multivitaminų preparatus prilygino liūdnai pagarsėjusiems vaistams nuo uždegimo „Vioxx“. Šie vaistai 1999-aisiais buvo patvirtinti vartojimui iki galo neištyrus (o vėliau – tiesiog viešai neatskleidus) pašalinio poveikio.
„Vioxx“ platinimą gamintojai nutraukė tik po penkerių metų rinkoje ir beveik 100 tūkst. širdies ligų komplikacijų, kurias sukėlė preparatas. P. Offitas teigia, kad be recepto vaistinėse įsigyjami multivitaminai yra net blogiau už „Vioxx“. Kodėl?
Antioksidantų paradoksas
Vitaminų preparatus paprastai laikome nekaltais kasdienio maisto papildais. Juk jiems nė gydytojo recepto nereikia. Nors dažniausiai perkami grėsmės periodais – šaltuoju metų laiku, per gripo epidemijas ar tiesiog sergant kokia liga – vitaminai atrodo tinkami profilaktiškai vartoti bet kada ir beveik bet kokiais kiekiais.
Vaistinėse padaugėjo didelės koncentracijos vitamininių preparatų, o pačios tabletės per pastaruosius du dešimtmečius fiziškai padidėjo kelis kartus. Atsirado pseudouniversalių kombinuotų mišinių „moterims“, „vyrams“, „senjorams“, „energijai“ ir pan. Etiketės ant dėžučių ir reklamos šūkiai vis labiau vitaminus perša kaip panacėją ar vandenį iš amžinos jaunystės šaltinio.
Vitaminų nauda žmogaus organizmui seniai įrodyta. Jie padeda maistines medžiagas paversti energija. Apie vitaminų stokos padarinius sužinome dar vaikystėje – tiek iš tėvų ar šeimos gydytojo, tiek ir skaitydami nuotykių romanus apie skorbuto kankinamus senovės jūrų keliautojus ar badmečiu rachito sužalotus vaikus.
Vitaminai taip pat papildo organizmo antioksidantus ir padeda kovoti su laisvųjų radikalų, dažnai siejamų su ląstelių pažeidimais ir padidinta vėžio grėsme, pertekliumi. Daktaras P. Offitas teigia, kad antioksidantų ir laisvųjų radikalų vaidmuo neretai yra suabsoliutinamas: pirmieji neva visada yra gerai, o antrieji – visada blogai. Taigi viskas, kas šalina iš organizmo radikalus, gerina sveikatą ir ilgina gyvenimą.
Deja, organizmo cheminiai procesai yra gerokai sudėtingesni. Reta jame natūraliai randama medžiaga yra tikrai „bloga“ ar „gera“. Laisvieji radikalai, pavyzdžiui, padeda žmogaus imuninei sistemai kovoti su įsibrovėliais. Sirgdami infekcinėmis ligomis neretai geriame vitaminus (ypač gausų antioksidantų vitaminą C), kad „padėtume organizmui kovoti su liga“, tačiau naikindami laisvuosius radikalus ne padedame organizmui, o veikiau kliudome. Gydytojai, anot dienraščio „The New York Times“, tai vadina „antioksidantų paradoksu“.
Kas per daug, tas nesveika
Gydytojai teigia, kad veik visus reikalingus vitaminus mes gauname su maistu. Gal ne kasdien lygiai tiek, kiek surašyta rekomenduojamų dozių lentelėje, bet sveiko žmogaus organizmas iš maisto pasiima tiek, kiek jam vitaminų reikia. Vitaminų perteklius paprastai iš organizmo yra pašalinamas. Tačiau gavę labai daug vitaminų nesugebame pašalinti viso pertekliaus. Tuomet vitaminas organizme ima veikti taip preparatas ir gali sukelti pašalines reakcijas.
Pasaulyje atlikta daug vitaminų pertekliaus poveikio tyrimų. Žinoma, kad pernelyg didelis kiekis niacino (vitamino B3) pažeidžią beveik pusės tiriamųjų kepenis ir padidina cukraus kiekį kraujyje. Trijų ketvirčių tyrimų dalyvių šlapimo rūgštingumas buvo smarkiai padidėjęs, o kas ketvirtas tirtasis ėmė skųstis skrandžio skausmais. Piridoksino (vitamino B6) toksiškumas nustatytas dar 1982-aisiais, rašo „British Medical Journal“, tačiau šį ir kitus vitaminus, kurių perdozavimas yra grėsmingas, teberekomenduoja maisto papildų gamintojai, pardavėjai ir savigydos knygelių autoriai.
Psichologinė vitamino trauka
Žmonių simpatijas vitaminams lemia trys dalykai. Pirma, jie laikomi nepavojingais. Tai labiau informacijos apie tam tikrų vitaminų toksiškumą stokos padarinys. Antra, visuomenėje tebėra gajus vitaminų terapijos pradininkų (Linuso Paulingo ir jo kolegų) entuziazmas. Jie manė, kad gydymas vitaminais yra vienas geriausių iš įmanomų, nes gydoma „natūraliomis“ medžiagomis, kurias organizmas ir taip naudoja kasdienėms cheminėms reakcijoms, užtikrinančioms mūsų gyvybę ir sveikatą. Ilgainiui paaiškėjo, kad perteklinės vitaminų dozės neturi nieko bendra su natūralumu. JAV gydytojas Alanas Immermanas siūlo vitaminų dozes paversti jų kiekio maiste atitikmeniu ir po to jau spręsti, ar tai natūralu. O juk reklamose mes viliojami šimtų citrinų galia! Kas tiek vienu ypu suvalgytų? Kokios būtų tokios puotos pasekmės?
Trečias vitaminų traukos dalykas yra senas kaip medicina – tai žmogaus siekis rasti jaunystės eliksyrą. Kiekvienas amžius turėjo savo kandidatą vaistui nuo visų ligų. Senovės egiptiečiai ir graikai tokias savybes skyrė net vynui. Šimtmečius įvairios vaistažolės žadėjo pagalbą nuo negalavimų, praeito amžiaus pabaigoje itin populiari buvo ženšenio šaknis ir kiti egzotiškesni rytietiški augalai.
Technologijų kartai patraukliausia panacėja yra vitaminai. Sutartiniai pavadinimai iš raidžių ir skaičių suteikia pasitikėjimo, tariamas nekenksmingumas ragina eksperimentuoti su dozėmis. Vitaminais ir jų mišiniais žmonės patys bando gydyti veik visas ligas: nuo slogos iki psichikos sutrikimų (neretai diagnozuotų patiems sau).
Su kuo pasitarti?
Vaistų reklamos paprastai siūlo pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tačiau neretai gydytojai ir vaistininkai pataria visiškai priešingai. Patarimas vaistinėje gali priklausyti nuo maisto papildo kainos ir akcijos vieniems ar kitiems vaistams. Čia aktyviai siūlomi specializuoti vitaminai ir jų mišiniai. Šeimos gydytojo paklausę, ar nevertėtų šalia receptinių vaistų nuo ligos įsigyti ir vitaminų, galime išgirsti skeptišką „ar manote, kad vitaminai jus išgydys?“
Daktaras P. Offitas sako vitaminų preparatų daugiau nebenaudojąs ir nebesiūląs kitiems. Šis gydytojas stengiasi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie abi vitaminų tabletės puses. Sveikam žmogui, galinčiam užsitikrinti subalansuotą mitybą, jokių priedų ar stimuliatorių apskritai nereikia. Na o sergantis neturėtų gydytis pats – šeimos gydytojas ar specialistas paskirs reikiamą gydymą. Gydytojai apie vitaminų naudą ir grėsmę žino jau 40 metų ar daugiau, o visuomenė dar tik pradeda tuo domėtis.
Džiugas PARŠONIS, LRT.lt
