Įkyrūs augalai ne visada atrodo nemaloniai, nes jie pasklinda po visą sodą, o patrauklūs žali japoninio erškėčio lapai ir ryškios violetinės erškėčio sėklų galvutės suteikia viliojantį vaizdą sodui, todėl juos dar sunkiau atpažinti kaip kenksmingas rūšis, rašo express.co.uk.
„Fantastic Gardeners“ sako: „Šie augalai linkę intensyviai plisti, todėl jų kontrolė yra brangi ir sudėtinga. Baudos ir taisyklės būtų taikomos visiems, kurie nesilaiko įstatymų.
Ir net vietinės rūšys gali pasirodyti kenksmingos, nes Terry Smithson, „Bioscapes“ biologinės įvairovės vadovas ir ekologas, mums sako, kad tokie augalai, kaip skroblas ir šliaužiantis erškėtis, yra pripažinti kenksmingais pagal 1959 m. Piktžolių įstatymą, nes jie gali tapti problema ūkininkams arba galvijams“.
Tačiau jis pažymėjo: „Kadangi tai vietinės rūšys, jos retai sukelia problemų natūraliose augimvietėse ir iš tikrųjų yra vertinga ekosistemos sudedamoji dalis. Pavyzdžiui, pievinės žilės yra vertingas nektaro šaltinis daugeliui vabzdžių, o gražiąją raudonsparnę meškutę maitina tik pievinė žilė.
Nevietinės invazinės augalų rūšys į JK dažniausiai atkeliaudavo be būtybių, kurios jomis minta ir neleidžia tapti dominuojančiomis. Kadangi labai nedaug mūsų vietinių žolėdžių gali maitintis šiais augalais, jie gali agresyviai išplisti bei užgožti kitus vietinius augalus.
Pavyzdžiui, bitinė sprigė taip subujojo mūsų vandens telkiniuose, kad ji uždusino daugumą vietinių augalų ir žolių. Deja, kadangi šis augalas miršta dar žiemą, pliki krantai tampa labai pažeidžiami erozijos“.
Aptikti draudžiamus augalus savo nuosavame žemės sklype yra lengva, jei žinote, ko ieškoti. Pasak „Fantastic Gardeners“, yra tik devynios pagrindinės rūšys, apie kurias turėtumėte žinoti. Kurie augalai JK laikomi nepageidautinais ir kenksmingais?
Dygioji usnis
Šis viliojantis augalas laikomas invaziniu ir kelia didelę grėsmę kitoms vietinėms JK rūšims.Usnis yra probleminė piktžolė, nes jos šoninės šaknys plinta horizontaliai.
Pasak „Fantastic Gardeners“, ši piktžolė yra labai prisitaikanti ir gali konkuruoti su beveik kiekvienu augalu, su kuriuo susiduria.
Pievinė žilė
Nors geltonos gėlės gali atrodyti viliojančiai, šis piktžolių „grožis“ iš tikrųjų yra nuodingas daugumai žinduolių. Tai viena iš dažniausiai visoje šalyje aptinkamų piktžolių, nors jos augimas turėtų būti griežtai kontroliuojamas siekiant apsaugoti gyvulius.
Plačialapės (karčiosios) rūgštynės
Šis žalias, lapinis augalas yra invazinis ir jame prieglobstį gali rasti įvairių rūšių nepageidaujami sodo kenkėjai. Plačialapės rūgštynės gali augti visų tipų dirvožemyje be jokių „klimato apribojimų“.
Rauktalapės rūgštynės
Garbanotas augalas, labai prisitaikanti piktžolė, nukonkuruoja daugumą vietinių rūšių. Tiek plačialapėms tiek rauktalapėms rūgštynėms taikomas 1959 m. Piktžolių įstatymas.
Japoninis pelėvirkštis
Šis invazinis augalas gali augti beveik bet kur ir sukelti didelių problemų namų savininkams, kai išplinta visame sode.
Gali prireikti kelerių metų išnaikinti japoninį pelėvirkštį, o profesionalus šio augalo pašalinimas gali kainuoti iki 10 000 svarų sterlingų.
Bitinė sprigė (Himalajų balzamas)
Šią įkyrią rūšį gali lengvai platinti gyvūnai, vėjas ir upės, todėl, jai pradėjus augti, sunku išnaikinti. Kiekviename augale galima rasti apie 800 sėklų, todėl jos gali išplisti iki 22 pėdų atstumu nuo pradinės vietos.
Sosnovskio barštis
Ši unikalios formos piktžolė turi galingos cheminės medžiagos, vadinamos furanokumarinais, kurie gali smarkiai sužaloti, kai augalo sultys patenka ant žmogaus odos. Dėl deginimo pojūčio ir nuolatinių randų šis augalas labai pavojingas žmonėms ir todėl yra griežtai draudžiamas.
