Šiuo metu Afrikoje, Zambijoje, gyvenanti Indrės sesuo Laura Kubilinskaitė jau kraunasi lagaminus ir kels sparnus į Lietuvą, vėliau sės į lėktuvą, skrendantį Norvegijos kryptimi, kad galėtų būti šalia sesers. O jau netrukus jos kartu vyks į Indiją – šios šalies gydytojai įžiebė viltį, kad gali padėti Indrei, nes Norvegijoje, kur ji gyvena jau 14 metų, gydymo galimybės išsisėmė.
Sesers istoriją naujienų portalui tv3.lt pasakojusi L. Kubilinskaitė sako niekada negalvojusi, kad pagalbos teks kreiptis viešai, tačiau kito kelio nebeliko – laikas bėga, kelionė į Indiją artėja, ir tiki, kad įvyks tas stebuklas, kurio taip laukia.
„Kai tai yra gyvybės ir mirties klausimas, kito pasirinkimo nebeturime. Turime tikrai labai daug draugų, artimųjų, kurie mus palaikė ir palaiko, būtent jie paskatino pasidalinti ir skleisti žinią, nes kiekvienas euras gali mano sesei pridėti vieną papildomą dieną ir mes tuo labai tikime“, – sako Laura, prašydama prisidėti ir nuoširdžia malda.
Pirmasis požymis, išdavęs onkologinę ligą
Pasakojant I. Jekabsonės istoriją, svarbu nusikelti maždaug dvejus metus atgal – į laiką, kai viskas prasidėjo. Tuomet pasireiškė pirmieji simptomai – pakraujavimai, tačiau apsilankius pas vietinius Norvegijos ginekologus iškelta versija, kad tai – kontraceptikų vartojimo pasekmė.
Skyrus vaistus, skirtus stabdyti kraujavimą, niekas nesikeitė, jis niekur nedingo. Kaip tik tuomet Indrė grįžo į Lietuvą, ruošėsi su mama, seserimi ir savo vaikais, kuriems tuo metu buvo treji ir septyneri (dabar – penkeri ir devyneri metų), vykti atostogauti į Bulgariją.
„Prieš kelionę Indrė buvo užsukusi pasitikrinti į kliniką Vilniuje ir jai taip pat garantavo, net paskambino mums į Bulgariją, kad tai nieko baisaus, tikrai ne vėžys, pasakė, kad neišsigąskite, bet grįžus reikės vėl ateiti pasitikrinti“, – prisiminė sesuo.
Po atostogų vos grįžus į Lietuvą Laura išvyko filmuotis realybės šou, 18 dienų praleido miške be jokių susisiekimo priemonių, visiškoje izoliacijoje, todėl nežinojo nieko, kas vyksta nei šeimos, nei sesers gyvenime – būtent per tą laiką Indrei diagnozuota onkologinė liga.
„Puikiai prisimenu, kad kai išėjau iš miško, iš izoliacijos, atgavome telefonus, atsidariau telefoną ir pirmoji žinia buvo ta, kad mano sesei nustatytas gimdos kaklelio vėžys“, – momentą, kai išgirdo apie sesers ligą, atkūrė pašnekovė.
Indrė išvyko gydytis į Norvegiją. Ligoninės onkologiniame skyriuje ji praleido du mėnesius, čia buvo atliktos šešios chemoterapijos, taip pat ir švitinimas. Prabėgus maždaug mėnesiui po taikyto gydymo, atvykus į patikrą, gydytojai ištarė tuo metu laukiamiausius žodžius: liga atsitraukė.
Po džiugios žinios – netikėta naujiena apie atsinaujinusį vėžį
Dar po metų atvykus pasitikrinti, kaip priklauso, laukė žinia, trenkusi lyg perkūnas iš giedro dangaus – liga ne tik atsinaujino, bet ir ėmė plisti į šlapimo pūslę bei klubus.
Pranešę šią žinią, gydytojai šįkart skyrė agresyvesnę chemoterapiją, nuo kurios Indrei nuslinko plaukai (anksčiau taikyta buvo silpnesnė, toks poveikis nepasireiškė), tačiau po trijų kursų atlikus tyrimus nustebo net gydytojai:
„Padarę tyrimus jie pamatė, kad pūslėje traukiasi, gimdoje taip pat, bet, deja, plinta į viršų – į limfmazgius. Net gydytojai nesuprato, kodėl apačioje padeda, bet liga vis dėlto plečiasi būtent į limfmazgius.“
Nutraukus gydymą chemoterapija, kad nepakenktų organizmui, pereita prie imunoterapijos. Atlaikiusi tiek įvairių gydymo būdų, Indrė jautėsi gerai, Laura sako, kad net medikai stebisi – ji yra mobili, gerai valgo. Šeima taip pat galvojo, kad tai geras ženklas – ji, greičiausiai, sveiksta.
Vis dėlto, nepaisant lydėjusios geros nuojautos, neseniai atlikus tyrimus paaiškėjo skaudi tiesa – vėžys toliau plinta, apėmė ir kitą organą – dešiniajame plautyje aptiktas šešių centimetrų auglys. Dėl to Indrei plaučiuose kaupiasi skysčiai, kuriuos pastoviai reikia nutraukti, jų kaskart pašalinama apie du litrus.
„Mes tikimės, kad čia dar nėra pats blogiausias variantas. Visi esame labai tikintys, sesuo labai daug meldžiasi“, – su didele viltimi balse sako L. Kubilinskaitė.
„Negalime sėdėti sudėję rankas ir laukti“
Paskutinieji atlikti tyrimai atnešė ir dar vieną netikėtą žinią – gydymo galimybės Norvegijoje išsisėmė. Paimti ląstelių tyrimai buvo išsiųsti mokslininkams į Oslą, paaiškėjo, kad nė vienas iš 24 patvirtintų ligos gydymo būdų neveikia jos ląstelių.
Norvegijoje medikai nebesiūlo nei chemoterapijos, nei imunoterapijos, šeima vis dar laukia atsakymo, ar gali bandyti gydymą maišant kelias skirtingas chemijas – nors, kaip pasakojo Laura, gydytojai savo praktikoje sakė nematę nė vieno atvejo, kad tai būtų pagelbėję pacientams, atsižvelgiant į gerą Indrės būklę yra tikimybė, kad 20–30 proc. šis gydymas padėtų.
Kol joks gydymas neskiriamas, o Indrė kasdien patiria stiprius skausmus, ypač pilvo apačioje ir klubuose, plaučiuose nuolat kaupiasi skysčiai, Laura sako, kad „negalime sėdėti sudėję rankas ir laukti“.
Taip jos ėmėsi domėtis alternatyvomis, ieškoti, kur ir kas galėtų padėti. Gyvendama Zambijoje Laura susipažino su indų šeimyna, kuri rekomendavo susisiekti su medicininių kelionių įmonės, dirbančios su ligoniais iš įvairių šalių, vadove.
Prarasti nebuvo ko – šeima nusiuntė visą Indrės ligos istoriją, o pasikonsultavusi su skirtingais onkologais, moteris galiausiai rekomendavo išbandyti dendritinių ląstelių imunoterapiją ir atvykti pas dr. Jamalą Khaną. Patvirtinimas, kad jis priims vizitui, jau gautas – dabar derinami reikalai dėl vizų gavimo kelionei:
„Mes lyginome su kitais gydytojais, kitomis klinikomis, ieškojome visų įmanomų variantų, bet labai tikime ir pasitikime Indija. Kai nuvyksime, mums yra pasiūlyti dar trys kiti onkologai, kurie taip pat apžiūrės, ir mes galėsime pasirinkti, su kuriuo jaučiamės saugiausiai.
Mūsų tikslas ir planas aiškus – dabar tvarkomos vizos ir kitą savaitę, antradienį arba trečiadienį, aš skrendu į Norvegiją pasiimti sesers ir tada dviese keliaujame į Indiją, į Naująjį Delį. Mūsų laikas kiek ribotas.“
Gydymo galimybės Indijoje įžiebė viltį
L. Kubilinskaitė sako – ne paslaptis, kad kai vėžys išplinta į plaučius, medikai sako, kad pasveikti yra praktiškai neįmanoma, bet šeima visa širdimi tiki stebuklais ir gydymu, galinčiu padėti palengvinti šią Indrės kelionę ir prailginti gyvenimo kelią.
„Kiek domėjausi, ši imunoterapija, kuri bus daroma Indijoje, tam ir yra skirta – kad prailgintų žmogaus gyvenimą kiek įmanoma“, – pridūrė sesuo.
Viltis ir tikėjimas stebuklu dar labiau sustiprėjo po pokalbio su Indijos gydytojais – išgirdę apie Indrės būklę, kad ji yra judri, pati vaikšto, valgo ir nusiteikusi kovai, specialistai pateikė viltingą atsakymą:
„Jie sakė, kad būtent tada, kai pacientai jaučiasi taip, kaip jaučiasi mano sesuo, prognozės būna labai geros. Ši imunoterapija būtent tokiems pacientams ir padeda, kurie dar neguli ant lovos.“
Laukiant gyvenimą pakeisti galinčios kelionės, padrąsintos ir paskatintos artimiausių žmonių rato, Laura ir Indrė suprato, kad dabar svarbi bet kokia pagalba – taip gimė socialiniuose tinkluose ėmęs plisti L. Kubilinskaitės įrašas.
Ji pažymi – kiekvienas euras gali tapti papildoma sesers gyvenimo diena, nes gydymas, kurį bandys, yra nekompensuojamas Norvegijoje, o tikėjimas ir nuoširdžios maldos – stiprybės ir vilties šaltiniu.
Norintys prisidėti prie gydymo išlaidų, gali tai padaryti žemiau nurodytais rekvizitais, pervedant norimą sumą į Indrės ir Lauros mamos sąskaitą:
Sąskaitos nr.: LT677300010194652727;
Gavėjas: Snieguolė Kubilinskienė;
Paskirtis: Parama Indrės gydymui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
