Italai, kaip juokauja šmaikštuoliai, niekada neleidžia žodžiams išvesti juos iš kelio. Ir iš tiesų – šioje šalyje truktelėjimas pečiais, riešo pasukimas ar antakio pakėlimas gali reikšti kur kas daugiau negu „sacco di parole“ (maišą žodžių – lt.)
Gestai italams, kaip žinia, yra it skyryba rašomajai kalbai. Rankų judesiais ši tauta puikiausiai išreiškia šauktukus, kablelius, taškus ir kablelius.
Sakoma, kad mobiliaisiais telefonais prie vairo šalyje nebuvo kalbama dar gerokai prieš tokio draudimo įvedimą, nes emocionaliesiems pietiečiams reikėdavo sustoti kelkraštyje ir nevaržomai gestikuliuoti ten. Kiek seniau jie dėl tos pačios priežasties išeidavo ir iš taksofono būdelių.
Maža to, norime to ar ne, ekspertų teigimu, visi esame paveikti italų kūno kalbos. Būtent iš šios tautos perėmėme manierą iškelti smilių, kai norime pertraukti pašnekovą, arba šio piršto glaudimą prie lūpų, kai norime tylos.
O mes savo ruožtu nusprendėme pristatyti tipiškiausių italų gestų pradžiamokslį. Kitą kartą, kai jaukiai sėdėsite kurioje nors iš piazzų („aikščių“ – lt.), nepamirškite teorinių žinių patikrinti praktikoje.
1. Į viršų sukelti pirštai. Kai italas į viršų sukelia pirštus taip, kad liečiasi jų galiukai, ir tokį pirštų derinį pradeda kratyti ore, tai išvertus iš kūno kalbos reiškia „Ma che vuoi?“ (Ko tu iš tikrųjų nori? Ką turi omenyje?)
2. Suglausti delnai. Suglaudęs rankų delnus italas kalba ne tik maldelę, bet ir prašo savo pašnekovo vienokios ar kitokios paslaugos. „Ti prego!“ (Maldauju, gal galėtum padaryti man paslaugėlę..)
3. Pirštų bučiavimas. Suglausdami pirštų galiukus ir bučiuodami juos lūpomis, italai išreiškia savo susižavėjimą. „Eccellente!“(Puiku, tu nusipelnai bučinio!)
4. Impozantiškas smakro laikymas. Šitokia laikysena tuo tarpu italai išreiškia visišką nesidomėjimą, o kartais net ir panieką. Itališkos kultūros žinovai tokį gestą šifruoja kaip „Che *&#@ me ne frega!“ (Man tai visiškai nerūpi, man į tai nusispjauti).
5. Piršto įbedimas į smilkinį. Šito ženklo, ko gero, išsamiai aiškinti nereikia. Pridėdami pirštą prie smilkinio italai pašnekovui siunčia šią žinutę: „Usa la testa“ (Naudokis galva, nebūk kvailas).
6. Linijos brėžimas ore. Rodydami šį gestą, italai suglaudžia nykštį ir smilių bei ore brėžia nematomą liniją. Taip jie išreiškia itin didelį žavėjimąsi vienu ar kitu reiškiniu. „Perfetto!“ (Tobula)
7. Piršto sukiojimas į žandą. Šiuo, kiek mažiau žinomu ženklu, italai parodo, jog kas nors yra labai skanu. Kartais jį, norėdami pabrėžti geriausius meniu patiekalus, naudoja restoranų padavėjai, kartais – gatvės vaikinai, išvydę „skanią“ merginą.
8. Akies voko patempimas. Smiliumi tempdami apatinį akies voką žemyn, italai pašnekovą perspėja: „Stai attenti“ (Būk atidus). Šį ženklą iš draugiško italo, pavyzdžiui, galima išvysti, kai greitakalbis gatvės prekeivis praeiviui bando įkišti menkaverčius daiktus kaip tikrus.
9. Pirštų kryžiavimas. Jei Italijoje sukryžiuosite pirštus ir laikysite juos šalia lūpų, vietiniai tai supras kaip prisiekinėjimą.
10. Ratų sukiojimas pirštais. Pirštų pagalba sukioti ratus ore italų samonėje reiškia „A dopo“ (Pasimatysime kitą kartą!)
