Vasaros malonumai dažnai eina koja kojon su rimtomis grėsmėmis mūsų odai, todėl žinoti, kaip teisingai ją prižiūrėti, ypač svarbu kiekvienam.
Apsauga nuo saulės – būtina
„Pagrindinis ir svarbiausias patarimas – tinkamai naudoti apsaugą nuo žalingų saulės spindulių“, – sako gydytoja dermatovenerologė I. Gylienė.
Pasak jos, saulės galima vengti įvairiais būdais: dėvint kūną dengiančius rūbus, leidžiant laiką pavėsyje ar naudojant kremus su SPF. Tačiau veiksmingiausia – visų šių priemonių kombinacija.
Anot specialistės, labai svarbu suprasti, kad įdegis – ne grožio ar sveikatos ženklas, bet organizmo reakcija į tam tikrą žalą:
„Nėra tokio dalyko kaip „sveikas įdegis“. Įdegis yra apsauginė mūsų organizmo ląstelių reakcija į ultravioletinę spinduliuotę.“
Gydytoja paaiškina, kad melaninas – pigmentas, gaminamas deginantis – apsupa ląstelių branduolius, kuriuose yra DNR, taip bandydamas juos apsaugoti nuo žalos.
„Raudonas, skausmingas nudegimas, deja, rodo, jog mūsų apsauginės organizmo sistemos suveikė nepakankamai ir ateityje padidinome odos vėžio išsivystymo riziką“, – įspėja I. Gylienė.
Kaip pasirinkti tinkamą kremą nuo saulės?
Pasak dermatovenerologės, renkantis kremą nuo saulės, svarbiausi aspektai – SPF rodiklis ir sudėtis.
„SPF turėtų būti ne mažesnis kaip 30, tuo tarpu ypač šviesios, saulei stipriai jautrios odos pacientams ir vaikams rodiklis turi siekti 50“, – teigia gydytoja.
SPF100 priemonės rekomenduojamos žmonėms, kurie jau yra turėję odos onkologinių ar priešvėžinių būklių.
Kalbant apie sudėtį, ji pataria: „Mineraliniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas) rekomenduojami atopinę odą ir polinkį į alergijas turintiems asmenis bei vaikams. Jei žmogaus oda neturi ypatingų problemų, saugūs ir naudotini kremai su cheminiais filtrais.“
Be to, jei planuojama aktyvi veikla lauke ar vandens pramogos, reikėtų rinktis vandeniui atsparius kremus ir nepamiršti jų pakartotinai tepti kas 2 valandas ar po maudynių.
Net kai apsiniaukę – SPF būtinas
„Taip, tai yra absoliuti tiesa, ypatingai jei norime kuo ilgiau išlaikyti jaunatvišką odos išvaizdą“, – patvirtina gydytoja, paklausta, ar saulės kremas būtinas ir debesuotomis dienomis.
Pasak jos, net jei UVB spinduliai (kaltininkai dėl nudegimų) tuomet silpnesni, UVA spinduliai – vis dar aktyvūs ir pavojingi.
„Jie yra žymiai skvarbesni nei UVB spinduliai ir praeina ne tik debesis, bet net ir langų stiklą“, – paaiškina I. Gylienė.
Šie spinduliai ardo giliuosius odos sluoksnius, kolageno bei elastino skaidulas, skatina pigmentaciją ir DNR pažeidimus.
„Savo pacientams sakau: nori po 20-ies metų atrodyti jauniau už savo bendraamžius? Tuomet apsaugą nuo saulės tepkis kiekvieną dieną“, – pataria gydytoja.
Kada saulė pavojingiausia ir kam ji kenkia labiausiai?
Pasak I. Gylienės, UV spinduliai intensyviausi nuo 10 iki 16 val., stipresni aukštikalnėse, arčiau pusiaujo, o jų poveikį sustiprina ir natūralūs paviršiai: „Sniegas, smėlis ir net vanduo gali papildomai atspindėti UV.“
Anot specialistės, yra ir specifinių sveikatos būklių, dėl kurių žmonės turėtų itin saugotis.
„Dermatologijoje į spindulius reaguojančios ir vasaros nemėgstančios ligos yra raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, porfirijų grupė“, – vardija gydytoja.
Pasak jos, vasarą taip pat paūmėja rožinė (rozacija), melazma, išberti gali žmones, sergančius polimorfine šviesos dermatoze. Be to, kai kurie vaistai taip pat didina jautrumą saulei:
„Tetraciklinų, fluorochinolonų ar sulfonamidų grupės antibiotikai, retinoidai, ketoprofeno ar diklofenako geliai bei tam tikri kardiologiniai vaistai – visos šios medžiagos gali provokuoti reakcijas odoje.“
Pasak gydytojos, vartojant bet kokius vaistus vasarą be galo svarbu pasiskaityti informacinį lapelį ir įsitikinti, ar jie neturi sąveikos su ultravioletine spinduliuote.
O gal kremas nuo saulės – pavojingas?
Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje pasigirsta nemažai spekuliacijų apie galimą saulės kremų pavojų sveikatai, o ypač – apie jo neva sukeliamą vėžį. Tačiau gydytoja tokius teiginius atmeta.
„Tokias kalbas patvirtinančių duomenų nėra. Medicinoje vadovaujamės statistika ir įrodymais grįstais faktais“, – tvirtina I. Gylienė.
Pasak jos, būtent UV spinduliuotė yra laikoma pirmos kategorijos kancerogenu, lygiaverčiu rūkymui.
„Nėra nei vieno cheminio filtro, kuris minėtoje klasifikacijoje būtų vertinamas kaip kancerogeniškas žmogui“, – sako specialistė.
Tiems, kurie visgi nerimauja dėl cheminių filtrų, gydytoja rekomenduoja rinktis mineralinius kremus – cinko oksido ar titano dioksido pagrindu.
Apsauga nuo saulės – ne tik estetikos, bet ir sveikatos klausimas. Gydytoja I. Gylienė primena: odą saugoti reikia kasdien, net ir debesuotą dieną, net jei sėdime ofise. Nes ultravioletiniai spinduliai nesustoja, o jų pasekmės matomos po metų, dešimtmečių ar net visam gyvenimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
