Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Žydinčio Kauno marių vandens vaizdas gražus tik iš aukštai, o iš arti kelia šleikštulį ir dvokia.
Žydintis vanduo yra kenksmingas, mat jį nudažančios melsvabakterės išskiria pavojingus ciano toksinus. Toks vanduo domina įvairių sričių mokslininkus.
Gamtos tyrimų centro specialistai, ieškodami būdų, kaip pažaboti intensyvų vandens žydėjimą, su verslininkais sukūrė išskirtinį laivą, kuris surenka dumblių ir melsvabakterių sankaupas. Būdas efektyvus, bet itin brangus.
Surinkta masė gali būti naudojama biodujų ar trąšų gamybai, ji tapo ir tyrimų objektu, mat melsvabakterės, kaip paaiškėjo, išskiria ne tik kenksmingas medžiagas, jos savyje slepia ir naudingas. Mokslininkai iš jų išskyrė pigmentą – fikocianiną. Sako, jis unikalus.
„Fikocianinas tikrai pasižymi laisvuosius radikalus surišančiomis savybėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, skatina odos žaizdų gijimą, pasižymi antimelanogeniniu poveikiu arba, kitaip tariant, mažina tamsių dėmelių kiekį mūsų odoje“, – pasakoja doktorantė Daiva Galinytė.
Siekia ambicingo tikslo
Tad susidomėjusios šiomis jo savybėmis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto tyrėjos kibo į darbą.
„Mes atlikom apžvalginį tyrimą, kurio metu buvo pastebėtas potencialus fikocianino poveikis odos susirgimams, tiek odos žaizdų gydymui ir net in vitro tyrimai rodo teigiamą poveikį vėžiniams susirgimams“, – dalijasi doktorantė Daiva.
Mokslininkės siekia ambicingo tikslo.
„Kurti technologinę formuluotę, kuri pasižymėtų prevenciniu poveikiu ir užkirstų kelią priešvėžiniams odos dariniams, ir, galbūt, net vėžio išsivystymui“, – sako mokslininkė.
Dabar svarbiausia sukurti priemonę, kuri užtikrintų, kad fikocianinas efektyviausiai prasiskverbtų į reikiamus odos sluoksnius ir taip neleistų susiformuoti net ikivėžiniams dariniams. Sako, iš pradžių ketino gaminti hidrogelį.
„Buvo pastebėta, kad į hidrogelį būtina įdėti skvarbą skatinančių medžiagų, kad fikocianinas skverbtųsi į odą ir, įdėjus tų medžiagų, mes aptikome išoriniame odos sluoksnyje fikocianino susilaikymą“, – aiškina doktorantė.
Tad mokslininkėms teko ieškoti kitų formų.
„Mes norėtumėm, kad jo daugiau patektų į gilesnius odos sluoksnius, tad nutarėme kurti liposomines formuluotes“, – kalba D. Galinytė.
Kol tyrimai bus baigti – laukia ilgas kelias.
„Pagamint produkto prototipą, sukurti technologiją, tada įvertinti veiksmingumą, efektyvumą ir, be abejo, saugumą. Atliksime in vivo tyrimą su peliukais, žiūrėsime, kaip veikia sukurta technologija“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nijolė Savickienė.
Tikisi įregistruoti produktą
Tokia priemonė taptų perversmu medicinoje, mat kas trečia diagnozuojama onkologinė liga – odos vėžys. Kasmet pasaulyje registruojama apie 2 milijonus odos vėžio atvejų, maždaug dešimtadalis jų – melanoma, kuri pasiglemžia daug gyvybių.
„Tendencija mirtingumo rodiklių yra didėti, kaip ir sergamumo, todėl mums reikia susirūpinti“, – teigia dermatovenerologė Skaidra Valiukevičienė.
Todėl ne tik vasaromis, bet ir dabar kelionių į šiltus kraštus metu žmonės turėtų prisiminti – saugotis būtina.
„Raginčiau naudoti kremą nuo saulės, apsaugoti odą nuo stiprių nudegimų, nes tai – rizikos veiksnys atsirasti piktybiniam odos vėžiui“, – sako dermatovenerologė.
Pasak mokslininkių, kuriama priemonė su fikocianinu pasitarnautų ir mažinant ultravioletinių spindulių žalą odai.
„Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti pažaidą odoje, užtat ieškoma įvairių medžiagų, ypač natūralios kilmės, kurios galėtų tą pažaidą sumažinti“, – tikina doktorantė Daiva.
Šią priemonę su fikocianinu tikimasi įregistruoti kaip medicinos produktą, turintį moksliniais tyrimais pagrįstą efektyvumą.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
