Kuria būdą nevaisingumui mažinti: daugiau porų galėtų sūpuoti sveiką kūdikį

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ekspertai su baime žvelgia į dirbtinį intelektą: nerimauja, kad jis gali sunaikinti žmoniją

Labiausiai gąsdinanti interneto svetainė: gali rasti kiekvieną egzistuojančią jūsų nuotrauką

Šių profesijų darbuotojai gali likti be darbo: už juos dirbs robotai ir dirbtinis intelektas?

Kas šešta pora turi nevaisingumo problemų. Ir, pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės, blogėjanti situacija stebima ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Natūraliai susilaukti vaikų poroms vis sunkiau. Dalis jų ryžtasi pagalbiniam apvaisinimui.

„Kasmet Lietuvoje atliekama apie 1500 pagalbinio apvaisinimo ciklų šiai dienai ir ši paslauga pastaruosius 5–6 metus yra kompensuojama, kiekviena pora turi teisę į du valstybės finansuojamus pagalbinio apvaisinimo ciklus“, – pasakoja Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė Eglė Drejerienė.

Dirbtinis apvaisinimas – brangus ir ne visada sėkmingas

Deja, dviejų valstybės apmokamų pagalbinio apvaisinimo ciklų daugeliui lietuvių porų neužtenka, o atlikti daugiau ne visos turi pinigų. 1 toks ciklas atsieina apie 10 tūkstančių eurų ir daugiau. Procedūra ilga ir sudėtinga.

Kaip pasakoja Kauno klinikų embriologė Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė, mėgintuvėliuose sukurti embrionai laboratorijoje paauginami 5–6 paras ir tada galima rinktis: arba kelti šviežią embrioną moteriai į gimdą, arba jį šaldyti ir laikyti talpyklose, kur jie gali prabūti 20–30 metų. 

„Tam, kad embrionas sėkmingai implantuotųsi į gimdą, turi atsiverti vadinamasis implantacijos langas, tai tam tikros gimdos gleivinės savybės, kada susidaro optimali aplinka embriono implantacijai“, – pasakoja E. Drejerienė. 

O būtent šioje stadijoje ir kyla didžiausi sunkumai: 

„Neretai gimdos gleivinės savybės dėl menko informacijos apie ją turėjimo optimaliu implantacijai metu yra vadinamos juodąja dėže, nes mes nežinome, kokios savybės optimalios turi būti“, – pasakoja E. Drejerienė.

Pasitelkia dirbtinį intelektą

Tad čia, kad sulauktų kuo didesnės embriono implantavimo sėkmės, medikai ir mokslininkai į pagalbą pasitelkia net dirbtinį intelektą. Kuria diagnostinę sistemą, kuri leistų užfiksuoti tą ypatingą akimirką, kada gimda labiausiai pasiruošusi priimti embrioną. Dirbtinis intelektas analizuoja iš moters gimdos paimtų mėginių vaizdus. 

„Stipri inovacija. Ką mes anksčiau darėm, imdavom mėginuką ir tirdavom DNR ir jų pokytis sakydavo apie stadiją, šiuo atveju mes išvengiam tos procedūros tirti DNR molekules ir galim pereiti prie vaizdo analizės“, – pasakoja KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis. 

Visos procedūros atliekamos greičiau. 

„Kiek mes stebim, algoritmas kreipia dėmesį į liauką, į jos perimetrą ir kaip tos liaukoje ląstelės išsidėsčiusios ir signalizuoja apie stadiją, ar tai yra momentas, kada jau gali pateikti embrioną prisikabinimui“, – teigia V. Raudonis. 

Mokslininkas sako – tikslumas stulbinantis: „Su tais duomenimis, kur turim, mes pasiekiam 80 proc. tikslumą“. 

Ši inovacija gali tapti perversmu medicinoje, ji padidintų sėkmingų nėštumų po pagalbinio apvaisinimo skaičių. Tai ir gerokai atpigintų pagalbinio apvaisinimo paslaugą, taip daugiau laimingų porų galėtų sūpuoti sveiką kūdikį.

Tyrimai vyksta jau dvejus metus, kada ši sistema bus taikoma praktikoje, dar nežinia.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.