apvaisinimas

Parlamentas ketvirtadienį atmetė valdančiosios Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras. Kitų balsavimu projektas grąžintas tobulinti.

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.

Lietuvoje pernai buvo suteikta beveik trigubai daugiau pagalbinio apvaisinimo paslaugų, lyginant su metais, kai įsigaliojo procedūrą šalyje įteisinantis įstatymas. Tai pagrindžiančius duomenis antradienį LRT radijui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2017 metų pavasarį. „Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3 tūkst., tai 2022 metais jau beveik 8 tūkst.

Seimas naikina prievolę tėvams amžinai saugoti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus amžinai mokant už jų saugojimą. Saugoti embrionus tėvai galės, kiek norės, jeigu už tai patys susimokės. Valdžia nuo šiol reikalaus embrionus saugoti tik dvejus metus, o vėliau juos bus galima išmesti. Pataisas remiantys parlamentarai teigia, kad toks sprendimas atitinka pasaulinę praktiką, tačiau apie trečdalis seimūnų tam prieštaravo – jie embrionų sunaikinimą prilygina gyvybės žudymui.

Naujame tyrime buvo nagrinėjamas vakcinacijos nuo COVID-19 poveikis vaisingumui apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metu. Išvada: naujienos labai geros. „Tyrimas nerado reikšmingų skirtumų tarp vakcinuotų ir neskiepytų pacientų atsako į kiaušidžių stimuliavimą, kiaušinėlių kokybę, embriono vystymąsi ar nėštumo baigtį, – pranešime teigė medicinos mokslų daktarė Devora A. Aharon, pirmoji tyrimo autorė.

Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti. Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

14 persileidimų išgyvenusi pora pagaliau sūpuoja stebuklingai gimusį kūdikį. Dirbtinį apvaisinimą jie laimėjo feisbuko konkurse. Jo Scollen (47) su vyru Jasonu (49), gyvenantys Ispanijoje, beveik 20 metų bandė susilaukti kūdikio, ir nors moteris visada lengvai pastodavo, visi nėštumai nutrūkdavo dar iki 14 savaitės. Pora vieną kartą buvo išbandžiusi dirbtinį apvaisinimą 2014 metais. Gydytojai jiems nerekomendavo šios procedūros, todėl visos viltys jau buvo prarastos.

Kauno klinikose – istorinis įvykis. Medikai džiūgaudami praneša, kad Reprodukcinės medicinos centre pirmą kartą gimė sveikas kūdikis po atliktos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Tiesa, mergytę pagimdžiusi moteris nėra pirmoji, pastojusi šiame centre, tačiau pirmoji, kuriai pavyko sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį. Kai 1998 metais Kauno Motinos ir vaiko klinikoje gimė pirmasis dirbtinai apvaisintas naujagimis, džiaugsmo sulaikyti negalėjo tikriausiai visas medicinos personalas.

Istorinis įvykis – Kauno klinikose gimė pirmasis kūdikis po pagalbinio apvaisinimo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre. Tiek mama, tiek mergaitė jaučiasi gerai, šią savaitę jos išvyks namo.  Toks gimęs kūdikis po pagalbinio apvaisinimo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre yra pirmasis, iki šiol po dirbtinio apvaisinimo kūdikiai yra gimę Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.