Tai pagrindžiančius duomenis antradienį LRT radijui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2017 metų pavasarį.
„Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3 tūkst., tai 2022 metais jau beveik 8 tūkst. tokių paslaugų“, – sakė SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė.
Pasak jos, valstybės išlaidos šioms paslaugoms teikti augo nuo 0,8 mln. iki 3,6 mln. eurų.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas 2016 metais buvo priimtas po ilgų diskusijų tarp žmogaus teisių klausimais liberalių ir konservatyvių politikų.
Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.
Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė balandį pasiūlė leisti leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms, vienišoms moterims.
Įstatymas dabar nustato, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.
M. Danielė pažymi, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet įstatyme įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.
