Įvairiausių grūdų bei kviečių trapučius tiek sau, tiek užkąsti vaikams perka kone kas antras lietuvis. Sveikos mitybos specialistė Gretė Brokienė šioje situacijoje įžvelgia skirtingas tris priežastis, kurios lemia tokį vartotojų pasirinkimą.
„Mano nuomonė yra pagrįsta kuo mažiau apdoroto ir mūsų prigimčiai artimo maisto. Juk Lietuvoje turime tiek daugiau nuostabių ir sveikatai palankių produktų, ypatingai vietinių, tad kam išradinėti dviratį iš naujo be priežasties? Šiomis vertybėmis remiuosi ir profesinėje veikloje, edukuoju moteris, kad sklaida, susijusi su trapučių ir ne tik, marketingu, komunikacija ir rinkodara, išeinančia į išorę, dažnu atveju, nėra teisinga.
Žmonės, kurie nesidomi gilios sveikos mitybos ypatumais, maisto technologijomis, maisto chemija, stokoja kritinio mąstymo neretai pasiduoda tokiai įtakai ir perka tai, apie ką yra garsiai šnekama“, – teigia specialistė.
Kita priežastis, dėl kurios dažnai prekių krepšeliuose atsiranda šis maisto produktas yra tam tikri maisto netoleravimo reikalavimai: „Žmonės, kurie netoleruoja glitimo, kviečių baltymo, tokiu atveju dažnai trapučius renkasi kaip pakaitalą, kas yra teisinga, tačiau šiomis dienomis, mano nuomone, rinkoje turime ir galime rasti vertingesnių produktų be glitimo.“
Tačiau, viena liūdniausių priežasčių, dėl kurios trapučiai vis dar yra populiarus pasirinkimas bei prekė yra išaugusi priklausomybė jų vartojimui.
Anot G. Brokienės, traputis pats iš savęs turi gana aukštą glikeminę apkrovą, kas reiškia, jog cukrus į ląstelę patenka daug greičiau, kadangi trapučiai dažniausiai turi mažai ląstelienos bei skaidulų, veikiančių lyg cukraus blokas, o dėl greitai į organizmą patekusio cukraus ir jo įsisavinimo, žmogus ir vėl tuoj pat jaučiasi alkanas.
„Tokiu atveju žmogus griebiasi trapučių, kurie tiek savo tekstūra, tiek valgymo būdu prilygsta bulvių traškučiams ar kukurūzų spragėsiams“, – priduria Gretė.
Apgaulinga energinės vertės iliuzija
Šiuo metu rinkoje galima rasti tikrą trapučių įvairovę – kukurūzų, ryžių, grikių, speltų, kviečių ir panašiai. Pasiteiravus, ar galima juos skirstyti pagal naudingumą, mitybos specialistė tvirtina, kad šiuo klausimu taip pat galima išskirti dvi skirtingas nuomones:
„Iš vienos pusės, galima teigti, kad taip, speltų trapučiai yra sveikesni nei kukurūzų, nes šiuo atveju skiriasi pačios kruopos vertė. Tačiau, dėmesį vertėtų sutelkti ne į pačią kruopą, o į tai, koks yra taikytas trapučių pagaminimo būdas. Tuomet bus galima ir aptarti tai, kas iš esmės traputį padaro ne itin sveikatai palankiu produktu.“
Trapučių naudingoji maistinė vertė yra smarkiai sumažinama pačiame gamybos procese, kuomet dėl aukštos temperatūros ir garų grūdai yra išpučiami, o tokio proceso metu dingsta daugybė mums naudingų medžiagų. Taip pat, aukštoje temperatūroje suyra didelė dalis antioksidantų, kurie yra labai svarbūs sveikatai.
„Jeigu gamybos procese yra naudojamas dar ir aliejus, kuris yra kaitinamas aukštoje temperatūroje, tai būna visai prastai, nes aukštoje temperatūroje kaitinamas aliejus išskiria kancerogenines medžiagas. Šių medžiagų taip pat galime gauti valgant gruzdintas bulvytes, bulvių traškučius ir panašiai.
Naudos nepriduoda ir tokie atvejai, kai trapučiai yra aplieti įvairiausių skonių glaistu, kurio sudėtis kupina dažiklių, skonio stipriklių ir kas be ko, cukraus. Tai dar labiau pagadina visą reikalą.
Kitas negeras dalykas yra persivalgymas. Pirmiausiai, trapučiuose yra iš tiesų labai daug kalorijų, kurios mūsų organizmui nėra naudingos. Kas apskritai yra kalorijos? Tai šilumos energiją, kurią virškinimo metu pagamina mūsų kūnas.
Žinoma, negalima sakyti, kad šios kalorijos yra visiškai nenaudingos, nes nesu linkusi vertinti vienokių ar kitokių maisto produktų kaip gerais ar prastais, tačiau kaip jau minėjau – trapučiuose labai mažai skaidulų. Neretai pagardinti druska ar prieskoniais trapučiai pasirodo kaip geresnė alternatyva bulvių traškučiams, tačiau toks mąstymas tik dar labiau sukelia jiems priklausomybę“, – teigia Gretė Brokienė.
Be to, anot Gretės Brokienės, ryžių trapučiai yra linkę stabdyti žarnyno veiklą, gali išprovokuoti vidurių užkietėjimą. „Tai tikrai yra nieko gero, o kaip ir bet kokio kito maisto perteklius, persivalgymas yra prastas veiksmas, ypač jeigu tai darome slopindami kažkokią emociją. Tokiu atveju tik norisi paklausti, kur yra sąmoningumas?“ – priduria moteris.
Racionalus mitybos įpročių keitimas
Vykdydama sveikos mitybos specialistės veiklą bei konsultuodama mitybos klausimais įvairaus amžiaus moteris, G. Brokienė labiausiai akcentuoja atvirų, sąmoningumą skatinančių klausimų atsakymų pagalbą.
„Užsimanius trapučio savęs klausiu, o kodėl man jo reikia, kodėl einu prieš motiną gamtą ir nesirenku duonos, kuri yra daug labiau vertės turintis pilnavertis produktas, kodėl bėgu nuo tos gamtos?
Mes turime būti dėkingi už tai, kad gyvename puikioje geografinėje padėtyje ir kad mūsų rinkoje esanti duona yra be galo vertinga, nes ir grūdų turime vietinių, o ir jos gaminimo būdai dažnu atveju yra tausojantys aplinką bei palankūs sveikatai. Va čia ir kyla klausima, kas mus skatina rinktis traputį vietoje duonos?“ – retoriškai klausia sveikos mitybos specialistė.
Remdamasi savo patirtimi Gretė pasakoja, kad dažniausiai į šiuos klausimus atsakydamos jos klientės trapučius renkasi tam, kad galėtų mesti svorį, neliečiant sveikatos sutrikimų, tokių kaip alergija baltymui ar celiakija, kuomet žmogui negalima vartoti glitimo, klausimų.
„Atsakydami į klausimus žmonės sutrinka, tad aš griaunu visus mitus, stereotipus ir parodau, kad žmogus sąmoningai bėga nuo teikiamų gamtos dovanų. Be to, kalbant apie svorio metimą, skaičiau kitos mitybos specialistės komentarą, kuri teigė, kad trys trapučiai prilygsta vienos duonos riekei savo verte.
Pagalvokite, kiek daugiau kalorijų suvartojame ir su jomis negauname nei skaidulų, nei ląstelienos, kas mums yra gyvybiškai svarbu. Tad vietoje to, jau geriau suvalgyti normalų sumuštinį su normalia duona ir juo pasimėgauti“, – nusijuokia pašnekovė.
Pasiteiravus, ar galima bent vienu ar kitu atveju pateisinti trapučių vartojimą, Gretė yra kategoriška bei griežta:
„Mano darbinė kryptis diktuoja kitokią žinutę. Nei vienoje vietoje fiziškai sveikam žmogui nerekomenduočiau vietoje pilno grūdo duonos, su natūralios kilmės mielėmis, mažiau nei penkiais gramais cukraus vartoti trapučių.“
Neretai trapučiai ar kitas maistas tampa ir savo „laimės“ pateisinimo šaltiniu, kuomet dirbtiniu būdu provokuojame hormonų, seratonino, dopamino, gamybą. Tokiu atveju į pagalbą atskuba klasika tapęs variantas.
„Dažniausiai dienos metu mamos, lakstydamos aplink vaikus, plušėdamos namuose pamiršta savo poreikius, stresuoja, o atėjus vakarui, kuomet vaikai suguldyti, ieško kaip save palepinti ir deja, dažnai tai būna ne pirmo sveikumo maistas. Virtuvės spintelės būna šluojamos tiesiogine to žodžio prasme.
Dažnai nutinka taip, kad, susidaro iliuzija, jog pavalgius nesveikų užkandžių tarsi pasilepini, atsipalaiduoji, o išties tik kenki sau. Ne sąmoningumu, o emocijomis grįstas valgymas nieko gero neduoda. Juk nutinka taip, kad ranka jau siekia bulvių traškučių dugną, o net neprisimename, koks buvo jų skonis. Toks elgesys yra tiesioginis savęs žalojimas“, – įspėja moteris.
