Išgirdusi monstrės anytos žodžius šiaulietė sprogo iš pykčio: „Į ją nebežiūri net uošvis“

„Nebežinau, kiek turėsiu kantrybės taikstytis su savo anyta, kuri atsikraustė gyventi vos per kelis namus nuo mūsų. Gyvename Šiauliuose, ji pati gyveno mažesniame miestelyje, viskas buvo tiesiog puiku, tačiau ėmė ir nusprendė į senatvę pasikeisti gyvenamąją vietą“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Auksė iš Šiaulių.

Viskas pas mus šeimoje buvo gerai. Aš, vyras, trys vaikai, ketvirtas pakeliui. Gyvenom, dirbom, tvarkėmės. Aišku, toks ten ir gyvenimas, palyginus su ponais – kukliai verčiamės, bet esam laimingi.

Tiesa, į Šiaulius neseniai persikraustė mano vyro mama. Anyta su vyru! Ponia po savo pirmo vyro mirties susirado naują draugą ir atsibeldė gyventi į mūsų miestą. Iš pradžių visai pasidžiaugiau – galvoju, gerai, prižiūrės vaikus. Taip taip, pasvajok, mergele. Aš gavau tokią anytą, kad dabar belieka tik žegnotis.

Vos tik prašvinta, ji man jau skambina ir klausia, ar vaikai mokykloje – lyg ji, neturėdama vairavimo pažymėjimo, nuvežtų juos...

Skambina tokiu laiku, kai aš juos maitinu, rengiu. Neturiu laiko ryte su ja kalbėtis, todėl pasakau kelis žodžius ir atsisveikinu. Ir taip kas rytą, nes po prašymo netrukdyti. Galvoja, gal pramigau?

Įskaudino anytos žodžiai

Dienos metu susitikome parduotuvėje. Į krepšį kroviau maisto šeimai, aišku, buvo ir alaus vyrui, ir traškučių, ir gazuoto limonado. Tai jūs neįsivaizduojate, ji pradėjo kone rėkti toje parduotuvėlėje, kad aš nėščia ir kvaila – atseit, ką čia sau leidžiu, kodėl „jos sūnui perku alų“, o vaikams nesveikų užkandžių.

Nesusilaikiau ir pasakiau, kad jos sūnui tuoj 45 metai ir jeigu nori, tegu išgeria – kas čia tokio? Oi buvo pykčio, net ir mano vyrui paskambino pasisakyti, kokia aš neišauklėta.

Buvo kartą savaitgalis, neprašyta atėjo į svečius. Kaip tik dariau pietus, o jai, matai, prireikė atidarytuvo jos atneštai uogienei. Ir kad rausia ji tas spinteles, stalčius. O pas mane nei tvarkyta, nei pasiruošta jos atėjimui. Jau matau kaip žiūri ir ruošiasi pakomentuoti. Po poros minučių ji man sako: „duok kempinėlę, pavalysiu spinteles.“

Dievaži, kokia gėda! Nei ji man mama, nei aš noriu, kad ji man valytų namus neprašyta.

Dar nepapasakojau apie replikas, kurių sulaukiu dėl svorio nėštumo metu. Ji vos tik mane pamačiusi prikaišo, kad aš per stora, kad per daug priaugau, kad man reikia prisižiūrėti. Bet aš niekada ir nebuvau plona, o ketvirtas nėštumas kaip reikiant pakeitė mano kūną! Kodėl ji man taip sako, negi nori, kad kompleksuočiau prieš save ir savo vyrą? Neslėpsiu, po jos žodžių dažnai naktimis pasikūkčiodama verkiu į pagalvę, nors ir esu gyvenime pripratusi prie visko.

Aš nežinau, kiek laiko ji gyvens netoli mūsų ir taip elgsis, bet baisiausia man dėl kūdikio, kuris po kelių mėnesių gims. Jau įsivaizduoju kaip man nurodinės, kaip turėčiau su juo elgtis. Tiesiog monstras, o ne anyta. Į ją jau nebežiūri net ir uošvis, baisu pagalvoti, kiek jis replikų sulaukia iš jos...

Autorius: skaitytoja Auksė 

Šį mėnesį naujienų portalas tv3.lt skelbia skaitytojų konkursą. Turite ką papasakoti? Rašykite mums, o vienam laimingajam mėnesio pabaigoje padovanosime BISSELL SmartClean Advanced siurblį.


Rašyti komentarą...
D
Doom
2021-11-17 20:32:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vitalija, žodis hamas šiaip jau lietuviškai rašosi chamas. Gal prieš komentuodama pagilink lietuvių kalbos rašybą.
Atsakyti
-7

a
as
2021-11-17 20:40:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
poniutės dabar vyro tėvų visos nepripažįsta....pati pasakė-ne mano mama ji:)))
Atsakyti
-8

N
Nesvarbu
2021-11-18 12:59:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žinai brangioji,o man atrodo,kad nė vienai mamai nepatiktų kad į namus marti neštų alų.O tikriausia norėtūsi,kad dar ir sudrausmintų nuo gėrimo.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (29)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų