Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Asta, ši sutiko pasidalinti istorija, kuomet pamačiusi gatvėje gulintį, į nelaimę pakliuvusį žmogų, ji iškart kvietė pagalbą.
Asta šia istorija sutiko pasidalinti tam, kad kiekvienas, pamatęs ant žemės be sąmonės gulintį žmogų, padarytų bent jau nedidelį žingsnį dėl kito gerovės – iškviestų greitąją pagalbą.
Ant žemės be sąmonės gulėjo vyras
Pradėjusi pasakoti istoriją, Asta aiškino, kad viskas vyko dar šių metų antrąją Velykų dieną. Tuo metu ji su savo mama važiavo viešuoju transportu, lydėjo mamą iki jos namų.
Kaip pasakojo pašnekovė, tuo metu buvo rytas, apytikriai 10 valanda, o jos su mama iš troleibuso išlipo prie autobusų stoties.
„Šalia stoties, autobusų ir troleibusų žiede, tuo metu dar nebuvo labai daug žmonių, bet jų pamažu daugėjo.
Mums reikėjo stotelėje F sulaukti reikiamo autobuso arba troleibuso, kad galėtume keliauti toliau. Ten ir pamatėme ant žemės gulintį vyrą“, – istorija dalijosi Asta.
Ji pasakojo, kad šis vyras gulėjo ant žemės ir buvo be sąmonės. Asta tikino, kad tuo metu nustebo, nes nesitikėjo išvysti gulinčio žmogaus ant šaligatvio.
Jos teigimu, situacija buvo keista, mat ji suprato, kad niekas savo noru tokiu metu nebūtų gulėjęs ant šaligatvio.
„Na, tiesiog buvo akivaizdu, kad normaliomis aplinkybėmis niekas 10 valandą ryto negulėtų užmerktomis akimis ant šaligatvio stotelėje“, – aiškino ji.
Vyrui iškvietė pagalbą
Pasiteiravus Astos, kas tuo metu dėjosi jos galvoje, ji prisipažino, kad pirmąja į galvą atklydusia mintimi ji nesididžiuoja.
Vis tik netrukus ji suprato, kad reikia reaguoti į situaciją ir ėmė skambinti greitosios medicinos pagalbos tarnybai.
„Iš pradžių pagalvojau – girtas. Pamiegos, atsikels ir nueis toliau gerti... Bet tada, ačiū Dievui, atėjo antroji mintis, kad ne mano reikalas smerkti – mano reikalas iškviesti greitąją“, – dalijosi ji.
Tuo metu ji suvedė greitosios pagalbos numerį į savo telefoną ir paskambino greitajai medicinos pagalbai.
Greitosios medicinos pagalbos dispečerė jos pasiteiravo, kurioje vietoje guli nelaimės ištiktas žmogus, o Asta jai nurodė adresą.
„Aš palaukiau greitosios, nes manęs paklausė, ar galėčiau palaukti ir padėti medikams rasti tą žmogų. Niekur nevėlavau, todėl kelias minutes pastovėti nebuvo sunku“, – tolimesne eiga dalijosi pašnekovė.
Pasiteiravus Astos, ar paaiškėjo, kas nutiko į nelaimę pakliuvusiam vyrui, ši pasakojo, kad ne.
Pašnekovė teigė, kad tuo metu medikai jai padėkojo už tai, kad ji jų sulaukė, o Astai atrodė, kad tai buvo laikas, kai ji turėjo leisti medikams dirbti ir nevarginti jų klausimais.
Nustebino aplinkinių abejingumas
Pasiteiravus Astos, kas ją šioje situacijoje nustebino, ji teigė, kad žmonių abejingumas. Pasak jos, nors žmonių stotelėje buvo gana nemažai, beveik niekas nereagavo į situaciją.
„Kai paskambinau į skubią pagalbą, buvau tikra, jog išgirsiu atsakymą, kad jie jau pakeliui, nes kažkas jau pranešė. Kai aš pamačiau tą žmogų, šalia stotelės stovėjo žmonės ir laukė autobusų arba troleibusų.
Bet visi apsimetė, kad jo nemato, nes, matyt, lygiai kaip ir aš, pagalvojo, kad jis girtas, „lūžęs“ miega ant žemės.
Kol laukiau atvažiuojančių paramedikų, galvojau, kad dar bus žmonių, kurie atkreips dėmesį į ant šaligatvio gulintį žmogų ir iškvies pagalbą. Tačiau ne, nė vienas nesusidomėjo.
Tas žmogus ant žemės buvo lyg nematomas. Visi sutartinai nekreipė į jį dėmesio. Tik viena vyresnė moteris buvo priėjusi arčiau pasižiūrėti, ar jis bent jau gyvas, kas jam. Šiai moteriai pasakiau, kad jau iškviečiau greitąją“, – patirtimi dalijosi Asta.
Skaudžiausia visoje šitoje situacijoje Astai buvo tai, kad netgi nemažo skaičiaus žmonių apsuptyje kitas gali numirti, nes niekas jam neišties pagalbos rankos.
Anot jos, tokie pamąstymai iš tiesų skaudina, nes papuolus į tokią sudėtingą situaciją galima taip ir nesulaukti pagalbos.
„Tada pagalvojau, kad taip galima saulės apšviestoje, žmonių pilnoje, judrioje vietoje mirti, nes visi sutartinai ignoruoja galvodami, kad girtas arba apsvaigęs nuo narkotikų.
Dar galvojau, kad jį visi ignoravo dėl to, kad iš tiesų buvo panašus į galimai mėgėją gerti be saiko, bet paskui pagalvojau, kad ir gerais rūbais apsirengęs gulintis žmogus galėtų būti palaikytas narkomanu arba „lūžusiu“ nuo alkoholio“, – apmaudu dalijosi pašnekovė.
Siunčia žinutę visiems
Pasiteiravus Astos, ar ji nori su skaitytojais pasidalinti savo patarimu ar žinute, ji tikino, kad taip. Pasak jos, pasielgti teisingai nėra sudėtinga.
Ji teigė, kad šio savo poelgiu žygdarbiu nelaiko ir tikisi, kad vis daugiau žmonių padės kitam, į bėdą papuolusiam žmogui.
„Aš nieko ypatingo nepadariau, o paskambinau tik dėl to, kad antra atėjusi į galvą mintis buvo, jog ne mano reikalas smerkti, mano reikalas iškviesti pagalbą ir gyventi savo gyvenimą toliau.
Ir socialiniuose tinkluose pasidalinau šia istorija tik dėl to, kad be jokios abejonės yra daugybė gerų, šviesių žmonių, kuriems galbūt irgi dar nebuvo atėjusi į galvą mintis ne ignoruoti, nes mes taip išmokyti, ypač tie, kurie prisimena Sovietų Sąjungos laikus ir masinę viešą girtuoklystę, o paprasčiausiai paskambinti ir sulaukti greitosios“, – aiškino ji.
Pasiteiravus, kokių reakcijų sulaukė po istorijos pasidalijimo, ji tikino, kad žmonės pradėjo dalintis savo istorijomis.
Kiekviena iš jų, pasak Astos, yra tikras įkvėpimas tiems, kurie vis dar svarsto, ar kviesti greitąją pagalbą be sąmonės ant žemės gulinčiam žmogui.
„Kai pasidalinau šia istorija, ji žaibiškai pasklido, šimtai žmonių dalinosi savo asmeninėmis arba artimųjų istorijomis, kad iš tiesų, sušlubavus sveikatai dėl infarkto, insulto, glikemijos šuolio ar kitų nelaimių, jie buvo palaikyti girtuokliais ir galėjo mirti gatvėje tarp žmonių, kurie nepagalvojo, jog gal reiktų iškviesti greitąją, o ne „mandagiai“ ignoruoti“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ačiū Jums, kad pasidalijote žinia. Tikiu, daugeliui žmonių tai pravers !!!
Gražaus Jums gyvenimo !!!
