Šiuo metu turi 1 stabilų nekilnojamojo turto objektą
Taip pamažu verslininkas ėmė vis dažniau ir dažniau investuoti į vystomus projektus. Jis tapo išankstiniu pirkėju, kuris neretai įsigydavo po du-tris objektus, o vėliau juos parduodavo.
Nurimti pašnekovas neketino – investicijų ieškodavo nuolat, pirkdavo ir parduodavo, tačiau pats niekuomet nevykdydavo statybų ar renovacijų.
„Mano turimo nekilnojamojo turto objektų skaičius vis keičiasi. Nėra taip, kad turėčiau konkretų objektų skaičių ir jo laikyčiausi.
Turime keletą objektų, kurie skirti nuomai ir generuoja stabilias pajamas, tačiau didesnė strategijos dalis paremta tuo, kad įeini į projektą kaip išankstinis pirkėjas, o vėliau parduodi“, – sakė jis.
Verslininkas pridėjo, kad jis nėra prisirišęs prie nekilnojamojo turto. Šiuo metu stabilus jo turtas yra vienas gyvenamasis būstas, kuriame gyvena pats, o visi kiti – tai investavimo objektai, kurie turi būti nuolat optimizuojami.
Savo investavimo kelionėje jis nori išmėginti skirtingas lokacijas, šalis, objektų tipus. Pasak jo, žvelgiant į kitų šalių teisinę ir mokestinę aplinką ten neretai pirkti nekilnojamąjį turtą apsimoka labiau nei Lietuvoje.
„Manau, kad nemažai žmonių rimtai svarsto mokestinę rezidenciją kitose šalyse. Ir tai vyksta ne todėl, kad žmonės nenori būti Lietuvoje, o todėl, kad vertina jiems tenkančią mokestinę naštą“, – tikino jis.
Finansinę laisvę garantuojančių būstų skaičius
Pasidomėjus, ar yra būstų skaičius, kuriuos reiktų įsigyti ir išnuomoti siekiant finansinės laisvės, Žilvinas pabrėžė, kad taip paprastai į šį klausimą žvelgti negalima.
Pasak jo, vieni būstai generuoja didesnę investicinę grąžą, o kiti mažesnę, tad šis aspektas svarbesnis už būstų skaičių.
„Jeigu turi mažą butą, kuris generuoja 300 eurų per mėnesį, vien iš tokio objekto neišgyvensi. Tokiu atveju reikėtų labai daug būstų, o galima turėti vieną labai gerą, prabangų objektą, kuris generuos tiek pajamų, kad jo vieno beveik pakaks.
Pavyzdžiui, mes turime vilą Balyje. Ji generuoja apie 1 800 eurų per mėnesį. Iš esmės tai jau yra vieno žmogaus vidutinis atlyginimas. Tokiu atveju užtektų ir vieno objekto.
Jeigu kalbėtume apie Vilnių, mažesnis mūsų turimas būstas generuoja apie 700 eurų per mėnesį nuomos pajamų. Tai norint patogiai gyventi greičiausiai reikėtų bent penkių panašių objektų“, – tikino jis.
Investuotojas taip pat ragino nepamiršti mokesčių, kuriuos reikia susimokėti turint daugiau nekilnojamojo turto Lietuvoje. Anot jo, nors ši investicija mūsų šalyje yra mėgstama, vis tik ji nėra stebuklinga ar geriausia iš visų.
„Kalbant apie investavimą į nekilnojamąjį turtą užsienyje, svarbu suprasti, ką perki, kokioje stadijoje perki, koks yra vietovės potencialas, nuomos galimybės, vertės augimo perspektyvos. Labai svarbu gerai nupirkti objektą. Investicijoje dažnai uždirbama būtent pirkimo momentu.
Negalima tiesiog atsidaryti skelbimų portalą, išsirinkti pirmą pasitaikiusį būstą ir tikėtis, kad viskas bus puiku. Reikia atlikti namų darbus: suprasti rinką, nuomos kainas, vietos ekonomiką, teisinę bazę. Tik tada galima vertinti, ar investicija gera“, – sakė jis.
Svarbiausi 3 patarimai
Prakalbus apie patarimus, kurių pradedantieji investuotojai turėtų laikytis, Žilvinas nurodė, kad pirmasis – tai asmeninių finansų valdymas.
Pašnekovo teigimu, tik turint aiškų planą, kaip yra valdomos asmeninės lėšos, galima pradėti investuoti.
„Tai yra pati finansų bazė. Jeigu neturi atskiros sąskaitos, nestebi savo biudžeto ir nežinai, kur išleidžiami pinigai, apie investavimą galima net negalvoti. Tiesiog nebus jokio pagrindo.
Dažniausiai atsitinka taip, kad žmogus pradeda investuoti, bet vos tik nutinka kažkoks įvykis, nebūtinai blogas, kartais net geras, toks, kaip vestuvės, jis išsiima investicijas ir pinigus išleidžia kitur, todėl pirmiausia reikia išmokti valdyti asmeninį biudžetą“, – tikino pašnekovas.
Kitas žingsnis – strategija. Žilvino teigimu, strategijos turėjimas ir jos laikymasis taip pat suteikia tam tikrą stabilumą šioje rinkoje.
„Visai neseniai bendravau su žmogumi, kuris investuoti pradėjo prieš maždaug pusantrų metų. Dalis jo investicijų nukrito į minusą – tada čia atsiranda didžiausias iššūkis.
Pavyzdžiui, jeigu laikaisi periodinio investavimo strategijos, turi toliau investuoti net tada, kai emociškai labai sunku tai daryti. Turi toliau pirkti net ir tada, kai atrodo, kad viskas krenta.
Problema ta, kad visa tavo logika ir baimė tuo metu sako priešingai. Atrodo, kad reikia sustoti, palaukti, nebeinvestuoti, bet jeigu neturi aiškaus plano ir strategijos, tada labai dažnai priimi emocinius sprendimus. Sustoji, parduodi, patiri nuostolį ir nusivili visa investavimo idėja“, – dalijosi jis.
Trečiasis svarbus verslininko patarimas – nuolatinė edukacija. Pasak jo, nesidomint investavimu ir nemaitinant savęs tinkama informacija rezultatų galima nesitikėti. Tokiais atvejais nukritus rinkai, nukrenta ir pasitikėjimas savimi.
„Tada dažniausiai žmogus parduoda investicijas nuostolingai, uždaro pozicijas minuse ir visiškai be reikalo praranda pinigus, todėl sakyčiau, kad trys svarbiausi dalykai yra asmeninių finansų valdymas, strategija ir nuolatinis mokymasis“, – patarė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
