Šių dienų Helsinkis – žavus seno ir modernaus mišinys. Pramogų jame užtenka net ir didžiausiems skeptikams bet kuriuo metų laiku. Nors mieste beveik nėra senamiesčio, neoklasikinė architektūra atims kvapą, o daugybė įvairių muziejų – praturtins.
Išvertus Helsinkis reiškia „Baltijos dukra”. Uostas buvo įkurtas 1550 metais Švedijos karaliaus Gustavo Vazos tam, kad konkuruotų su piečiau įsikūrusiu Talinu, kuris tuomet priklausė danams. Prasidedant XIX a. jį aneksavo carinė Rusija. Tuomet buvo nuspręsta, kad miestą reikia reformuoti pagal imperijos dvasią. Iškilę didingi pastatai labai priminė Sankt Peterburgo architektūrą. Dėl šios priežasties Šaltojo karo metu visi amerikiečių filmai, vaizduodavę įvykius Sankt Peterburge, buvo kuriami būtent čia.
Helsinkį verta aplankyti dėl jo nuostabių bažnyčių. Neoficialiuoju Helsinkio miesto veidu tapusi liuteronų katedra (Tuomiokirkko) – irgi carų epochos vaisius. Balta katedra gražuolė su dvylika apaštalų, žvelgiančių nuo stogo, yra įsikūrusi centrinėje Senato aikštėje. Ja grožėtis ir patekti į vidų galima nemokamai.
Be liuteronų katedros verta užklysti ir uždegti žvakelę akmeninėje bažnyčioje (Temppeliaukio), turinčioje išskirtinę aurą. Visa bažnytėlė yra išskobta iš uolienų, o ją gaubia varinis stogas. Ji laikoma inžineriniu stebuklu, tačiau daug kontroversijų įžiebia bažnyčios netradicinė forma. Žvelgiant iš viršaus Temppeliaukio atrodo it kosminis laivas. Dėl tobulos akustikos bažnyčioje nuolat rengiami koncertai.
Ne mažiau įspūdingi yra Helsinkio muziejai. Pirmiausia, šiuolaikinio meno (Kiasma) muziejus. 1998 m. atidarytas muziejus įdomus tiek išore, tiek vidumi. Kiasmos pastatas sukonstruotas iš aliuminio, stiklo, betono, medžio, bronzos ir cinko. Muziejuje rasite garsiausių Suomijos ir kaimyninių šalių modernaus meno kūrėjų ekscentriškas parodas, kurios šokiruos ir privers susimąstyti. Neseniai buvo pristatyta tarybinių apatinių drabužių kolekcija.
Šalies sostinėje taip pat rasite Suomijos nacionalinį, puikiai atspindintį tikrąjį suomių gyvenimo būdą, dizaino, kultūrų, jūrininkystės muziejus. Kadangi Helsinkis 1952 metais buvo olimpinis miestas, lankytojai gali apžiūrėti olimpinį stadioną ir bokštą, kur iš viršaus atsiveria puikus vaizdas į miestą.
Jei keliaujate į Helsinkį vasarą, puiki idėja - apžiūrėti miestą supantį archipelagą (salyną). Kursuoja nemažai keltų į dideles ir mažesnes salas aplink Helsinkį. Smagu yra „šokinėti” salomis ir atvykus į nuošalią salelę surengti pikniką. Beje, garsiausia iš salų, Suomenlinna, yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Dabar ten galima rasti istorinius įtvirtinimus, katakombas ir patrankas bei modernų kavinių ir teatrų šurmulį.
Jei visgi į Helsinkį atvykote žiemos metu, nusiminti nereikia. Galite pasimėgauti suomių taip mylimos saunos teikiamais privalumais. Metų metus ji buvo gimdymo, operacijų ar netgi mėsos konservavimo vieta. Gimdoma, tiesa, buvo atvėsusioje saunoje, nes ten visada būdavo karšto vandens. Iki šių dienų galima sutikti suomių, gimusių saunoje. O statistika teigia, kad visoje šalyje 5 milijonai gyventojų turi prisistatę 2 milijonus saunų. Beveik visos didesnės įstaigos turi įsirengusios nuosavas saunas.
Helsinkį paprasta pasiekti plaukiant keltu iš Talino arba vienu iš kasdieninių tiesioginių skrydžių iš Vilniaus.
Tuomiokirkko
Jauki uostamiesčio architektūra
Helsinkio turgus
Sibelijaus parkas
Patekti į sauną galima tik nusirengus
