Graikijos karalius Otto norėjo už pinigus ar kitas senienas iš Britanijos atgauti iš Akropolio išplėštas marmurines skulptūras.XIX amžiaus dokumentas, adresuotas Graikijos užsienio reikalų ministerijai, buvo perduotas ministrui Londone, kartu su „instrukcijomis, kaip paprašyti grąžinti marmurines skulptūras“, teigė Akropolio muziejaus direktorius Demetrios Pantermalis.
„Buvo diskutuojama, ką reikėtų pasiūlyti mainais, o valdžia pasiteiravo, kiek skulptūros kainuotų Europos meno rinkoje, greičiausiai galvodama apie jų pirkimą“, – teigė D. Pantermalis, kurį cituoja Atėnų naujienų agentūra.Derybose kalbėta apie architektūrinių elementų iš Partenono ir Nikės šventyklos, skirtos Atėnus globojančiai deivei, grąžinimą, kurie prieš keturis dešimtmečius buvo išgabenti britų ambasadoriaus lordo Elgino nurodymu.
„Graikija sulaukė britų pasiūlymo manais į Nikės skulptūras atiduoti keletą ne tokių svarbių senienų“, – kalbėjo D. Pantermalis.
Oficialūs dokumentai, datuojami tarp 1834 ir 1842 metų, buvo parašyti praėjus dvejiems metams po to, kai Otto, vadovaujant Britanijai, Prancūzijai ir Rusijai, kurios prieš tai padėjo išlaisvinti šalį iš Osmanų imperijos, įžengė į sostą.
Marmuro dirbiniai buvo laivais išgabenti į Londoną ir galiausiai atsidūrė Britų muziejaus ekspozicijoje, kur juos galima išvysti ir dabar.
Britų muziejus atmeta nuolatinius Graikijos raginimus juos grąžinti, teigdamas, kad skulptūros yra pasaulinio paveldo dalis, o Londone jos prieinamesnės didesniam žmonių skaičiui.
2009 metais atidarytame naujame Akropolio muziejuje yra atskiras skyrius, skirtas ginčytinai kolekcijai.
Muziejaus direktoriaus teigimu, dokumentai atskleidžia problemas, su kuriomis prieš beveik du šimtmečius susidūrė pareigūnai, bandantys surasti darbuotojų archeologinei vietovei.
„Prireikė beveik metų paskirti 6 Akropolio sargus. Kai tik jie pasamdyti, vienas išėjo nemokamų atostogų, o likusieji pradėjo niurnėti dėl ilgų darbo valandų, tad jų darbo diena sutrumpinta perpus“, – pasakojo jis.
Tačiau naujai sukurta Graikijos valstybė iki galo nesilaikė duotų pažadų.
„Jų atlyginimai vėlavo, o lengvatos malkoms ir lempų alyvai buvo beveik visiškai panaikintos. Viename dokumente ministras maldauja karaliaus sumokėti algą, kuri vėluoja metus“, – kalbėjo D. Pantermalis.
