Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Smegenyse rasta aneurizma ir dabar reikia priimti sprendimą, kokį gydymo būdą – stebėjimą, aneurizmos embolizaciją ar neurochirurginę operaciją – rinktis? Pasaulinė praktika rodo, jog tokioje situacijoje labai svarbu išgirsti dviejų skirtingų specialistų nuomones: neurochirurgo ir intervencinio radiologo. Iki šiol pas pastarąjį Lietuvoje patekti būdavo beveik neįmanoma, tačiau SAM įgyvendinus pokytį pacientams šis kelias tapo atviras. 

Smegenyse rasta aneurizma ir dabar reikia priimti sprendimą, kokį gydymo būdą – stebėjimą, aneurizmos embolizaciją ar neurochirurginę operaciją – rinktis? Pasaulinė praktika rodo, jog tokioje situacijoje labai svarbu išgirsti dviejų skirtingų specialistų nuomones: neurochirurgo ir intervencinio radiologo. Iki šiol pas pastarąjį Lietuvoje patekti būdavo beveik neįmanoma, tačiau SAM įgyvendinus pokytį pacientams šis kelias tapo atviras. 

REKLAMA

Smegenų aneurizmą Lietuvoje turi 1 iš 20 žmonių. Smegenų aneurizmos dažniausiai neturi jokių simptomų, tačiau gali plyšti staiga ir dauguma tokių atvejų pasibaigia mirtimi arba neįgalumu.

Pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Šį tyrimą reiktų atlikti rizikos grupėje esantiems 30–45 m. žmonėms. Didžiausi rizikos veiksniai: aukštas kraujo spaudimas; artimoje šeimoje (tėvams, broliams, sesėms) buvusi aneurizma arba pakraujavimai smegenyse ne dėl patirtos traumos; tokios genetinės ligos kaip aortos koaktacija, fibromuskulinė displazija; inkstų policistozė; rūkymas; moteriška lytis (moterims smegenų aneurizma diagnozuojama dažniau).

REKLAMA

Pasitikrinti taip pat turėtų į rizikos grupes nepapuolantys žmonės, kurie: skundžiasi nuolatiniu, atkakliu galvos skausmu; 40–60 m. rizikos grupės žmonės, kuriems smegenų aneurizmos tyrimas buvo atliktas seniai; turintys smegenų aneurizmą, kuri buvo gydyta – jiems pakartotinai dėl naujų smegenų aneurizmų reiktų pasitikrinti kas 10 metų, rašoma pranešime spaudai.

Gera žinia – pakaks specialisto siuntimo

Nuo šiol žmonėms, turintiems magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą, rodantį, kad jų smegenyse gali būti aneurizma, pas intervencinį radiologą nemokamai konsultacijai siuntimą gali išrašyti bet kuris gydytojas specialistas (pvz., neurologas, neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas ar pan.) ar net šeimos gydytojas. Šis vizitas bus apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

REKLAMA

„Nors visame pasaulyje dėl smegenų aneurizmų konsultuoja ir gydytojai neurochirurgai, ir intervenciniai radiologai, tačiau Lietuvoje pas pastaruosius iki šiol patekti buvo beveik neįmanoma. Intervenciniai radiologai dirbdavo tik prie operacinės stalo, o pacientams siuntimų tiesioginėms jų konsultacijoms niekas negalėdavo išrašyti. Siekdami užtikrinti intervencinių radiologų konsultacijų prieinamumą smegenų aneurizmas turintiems pacientams, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kuri ir įgyvendino šį taip reikalingą pokytį“, – sako pacientus atstovaujančios organizacijos, Všį „Smegenų aneurizmos fondas“, vadovė Arūnė Simanavičienė. 

REKLAMA

Dabar gydytojo siuntimą turintys pacientai pas intervencinius radiologus galės užsiregistruoti tiesiai per e.sveikatos sistemą. Konsultacijos metu gydytojas intervencinis radiologas dar kartą įvertins MRT tyrimo rezultatus ir turimų aneurizmų plyšimo riziką, plačiau papasakos apie aneurizmų endovaskulinę embolizaciją – mažai invazyvią operaciją, kurios metu per šlaunies arteriją kirkšnyje įvedami specialūs kateteriai ir pasiekiama smegenyse esanti aneurizma. Šiais kateteriais įvedamos embolizacinės spiralės, kuriomis yra užpildoma smegenų aneurizma ir taip apsisaugoma nuo tolesnio kraujo patekimo į ją. Per paskutinius 30 metų tokios endovaskulinės embolizacijos procedūros labai išpopuliarėjo ir, pavyzdžiui, JAV jų atliekama netgi daugiau nei neurochirurginių operacijų.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo gydymo atbaidydavo informacijos stoka 

Pasak A. Simanavičienės, neseniai įgyvendintas pokytis šalies sveikatos apsaugos sistemoje palengvina situaciją ne tik pacientams, bet ir šeimos gydytojams bei specialistams.

„Gydytojas iškart gali išrašyti siuntimą pas skirtingus aneurizmos gydymo metodus taikančius specialistus – neurochirurgą ir intervencinį radiologą. Gavus įžvalgų iš jų abiejų ir įvertinus skirtingo gydymo perspektyvas, tikėtina, pacientai greičiau reaguos ir priims informuotus sprendimus, nes dabartinė situacija liudija, kad patys pacientai dažnai delsia pradėti gydymą. Turėdami tik dalį informacijos apie tai, kokie gydymo metodai Lietuvoje prieinami, jie dažnai išsigąsta atvirų chirurginių intervencijų ir turimų aneurizmų negydo iki tol, kol jos plyšta. Deja, beveik pusė smegenų aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi, dauguma išgyvenusiųjų padarinius jaučia visą gyvenimą“, – sako A. Simanavičienė.

REKLAMA

Smegenų aneurizmos gydomos dviem būdais: jau minėta endovaskuline embolizacija arba taikant chirurginį klipsavimą. Jo metu smegenų kaukolėje išpjaunama anga ir ant aneurizmos neurochirurgas uždeda klipsą, kuris uždaro kraujo tekėjimą į aneurizmą. Jei aneurizmos plyšimo rizika maža, gali būti nuspręsta ją toliau stebėti ir kol kas nedaryti jokių intervencijų.

Antrus metus iš eilės Všį „Smegenų aneurizmos fondas“ rugsėjo mėnesį paskelbė smegenų aneurizmos sąmoningumo mėnesiu. Šiemet rengiama informacine kampanija fondas siekia atkreipti rizikoje turėti smegenų aneurizmą esančių žmonių ir jų artimųjų dėmesį, taip skatinti ankstyvąją diagnostiką bei aktyvų tinkamiausio gydymo būdų pasirinkimą.

Remiantis „Brain Aneurysm Foundation“ duomenimis, pasaulyje kasmet nuo smegenų aneurizmų miršta pusė milijono žmonių – pusė aukų yra jaunesni nei 50 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų