Vieni žmonės abejojo pačiais dainininkės santykiais, kiti kritikavo jos sprendimą apie juos kalbėti viešai. „Tegu praneša visam pasauliui kada viena nuo kitos pastos“, – rašė vienas komentatorius. Kitas į interviu reagavo trumpai: „Supykino... geriau būtų patylėjusi!“. Kai kurie komentarai buvo dar aštresni. „Vargšės. Pasigailėjimo vertos. Gamtos neapgausi. Yra tik vyras ir moteris skirti tikrai meilei“, – rašė vienas žmogus.
Apie tai, kodėl žmonės taip reaguoja į homoseksualius žmones, kaip neigiami komentarai gali paveikti jų taikinį ir ar visuomenės požiūris iš tiesų keičiasi, kalbamės su psichologe ir neurobiologe Simona Pečkytė.
Kodėl viešumas sukelia tokią reakciją?
Viešai apie asmeninį gyvenimą prabilęs žmogus tampa labiau matomas. Ypač tuomet, kai kalbama apie temą, kuri visuomenėje vis dar vertinama skirtingai. Pasak psichologės, homoseksualių žmonių matomumas visuomenėje vis dar nėra toks didelis, todėl kiekviena viešai nuskambėjusi istorija gali sulaukti daugiau dėmesio.
„Vienas dalykas ypatingai su viešai kalbančiais žmonėmis – atsiranda kalbėjimas, jie tampa labai matomi ir į juos galima nukreipti viską, kas yra susikaupę dėl to, kad Lietuvoje dar yra jausmas, jog homoseksualūs žmonės gal net nelabai egzistuoja“, – sako S. Pečkytė.
Anot psichologės, ypač mažiau matomos yra tos pačios lyties santykiuose esančios moterys. Todėl viešai nuskambėjusi tokia istorija gali sulaukti dar daugiau dėmesio.
„Kitiems tampa problema išeiti pasisakyti, nes kasdienybėje žmonės gal nelabai sutinka homoseksualių asmenų arba nežino, kad jie yra šalia – kolegos, studijų ar darbo draugai, pažįstami. Todėl viešas kalbėjimas kai kuriems sukelia nesaugumo jausmą“, – aiškina psichologė.
Kodėl nepažįstamą žmogų norisi įžeisti?
Vis dėlto kyla klausimas, kodėl žmogus apskritai jaučia poreikį įžeidinėti kitą vien dėl jo seksualinės orientacijos. S. Pečkytės teigimu, tokio elgesio priežasčių gali būti įvairių. Susidūrimas su kitokiu gyvenimo būdu kai kuriems žmonėms gali sukelti įtampą ir paskatinti gynybinę reakciją.
„Kartais tai susiję su tuo, ko žmogus nenori priimti savyje, arba kitų žmonių atvirumas kelia grėsmę. Jei kalbama apie dalykus, kurių negalima kliudyti, tai gali sukelti tam tikrą psichologinę grėsmę ir paskatinti pulti, negu pamąstyti“, – sako psichologė.
Psichologės teigimu, neigiamą reakciją gali sustiprinti ir susidūrimas su informacija, kuri nesutampa su žmogaus įsitikinimais. Kitoks gyvenimo būdas ar požiūris tokiu atveju gali būti suvokiamas kaip grėsmė tam, kuo iki tol buvo tikima. Prie tokio elgesio gali prisidėti ir aplinka. Jei žmogus yra grupėje, kurioje homoseksualūs žmonės vertinami neigiamai, jis gali būti linkęs prisitaikyti prie tokio požiūrio.
„Jei aplinkiniai grupėje mąsto priešiškai homoseksualių žmonių atžvilgiu, žmogui paprasčiau prisitaikyti prie tos grupės, kad būtų priimtas“, – sako psichologė.
Kodėl nepažįstamas žmogus tampa taikiniu?
Ne visada žmogus, rašantis neigiamą komentarą, turi asmeninės patirties su homoseksualiais žmonėmis. Kartais jo reakciją gali lemti būtent tai, kad tokia patirtis jam yra svetima. Internete tai ypač išryškėja – žmogus mato viešai apie savo gyvenimą pasakojančią dainininkę, tačiau jos asmeniškai nepažįsta. Todėl nuomonė apie ją ir jos santykius gali būti susidaroma remiantis stereotipais ar tuo, ką žmogus yra girdėjęs savo aplinkoje.
„Tam tikra prasme tai lengvas taikinys. Daug kam tai yra nepažįstama, o kas nepažįstama – baisu, todėl lengva užsipulti“, – teigia S. Pečkytė.
Psichologė taip pat atkreipia dėmesį į platesnį informacinį kontekstą. Jos teigimu, žmonių nuostatas gali veikti ir įvairūs naratyvai, kuriuose homoseksualumas siejamas su vertybių praradimu, religija, grėsme šeimai ar vakarietiška įtaka.
„Bendrai tai siejama su laisve, vertybių praradimu, religiniais dalykais, grėsme šeimoms. Esant daugiau streso, norisi lengviau nukreipti neapykantą kitur negu pasižiūrėti į save“, – sako ji.
Skaudūs komentarai gali paveikti psichologinę sveikatą
Nors komentarai internete gali atrodyti tik kaip keli nepažįstamo žmogaus parašyti žodžiai, jų poveikis gali būti kur kas didesnis. Pasak psichologės, visuomenės reakcija ir nuolatinis susidūrimas su neigiamu požiūriu gali tapti išoriniais veiksniais, turinčiais įtakos žmogaus savijautai.
„Yra visa mažumų streso teorija, kurioje visuomenės nuomonė ir komentarai veikia kaip išoriniai stresoriai. Tai labai neigiamai veikia psichologinę sveikatą, didina savižudybės riziką, depresijos ir kitų sutrikimų tikimybę“, – teigia S. Pečkytė.
Neigiamas aplinkinių vertinimas gali paveikti ir žmogaus santykį su savimi. Nuolat girdima kritika gali paskatinti abejoti savimi ar savo teise atvirai kalbėti apie asmeninį gyvenimą.
„Taip pat gali kilti vidinis gėdos jausmas, kai dėl išorinės neigiamos reakcijos žmogus negali savęs priimti“, – sako psichologė.
Dėl to žmogus gali pradėti vengti viešumo, slėpti savo santykius nuo aplinkinių ar net svarstyti apie gyvenimą kitoje šalyje.
„Tai verčia žmones priimti sprendimus: nebūti matomiems, nesakyti šeimai ar kolegoms, arba net išvažiuoti iš Lietuvos kitur, kur bus saugiau ir lengviau“, – aiškina S. Pečkytė.
Ar visuomenės požiūris keičiasi?
Vis dėlto komentarų skiltis nebūtinai atspindi visos visuomenės požiūrį. Pasak psichologės, garsiausiai savo nuomonę internete dažnai reiškia tie žmonės, kurie nori įsitraukti į diskusiją. Tuo metu dalis žmonių, kurie nėra nusiteikę priešiškai, gali apskritai nesivelti į komentarų skiltis. S. Pečkytė sako, kad laikui bėgant požiūris į homoseksualius žmones gali keistis, o tai galima pastebėti ir viešose erdvėse.
„Didesnė dalis žmonių nėra nusiteikę neigiamai ir pasišnekėjus lengviau suprastų visą situaciją“, – teigia psichologė.
Apie visuomenėje vykstančius pokyčius, pasak S. Pečkytės, galima spręsti ir iš viešai matomo palaikymo LGBTQ+ bendruomenei. Vis daugiau žmonių savo poziciją parodo ne tik privačiai, bet ir viešose erdvėse.
„Matant, kiek įvairių žmonių drąsiai parodo palaikymą eitynėse, pokytis tikrai yra“, – sako ji.
Vis dėlto, pasak psichologės, visuomenės požiūrį gali veikti ir platesnis politinis bei užsienio kontekstas, todėl priėmimo klausimas Lietuvoje vis dar išlieka jautrus.
„Lietuvoje tai išlieka vertybinis klausimas, kur kiekvienas norėtų, kad mylimam žmogui nutikus nelaimei, ligoninėje būtų galima būti laikomiems lygiaverčiais partneriais“, – sako S. Pečkytė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
