Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto vyresnysis inžinierius su donoryste susijusias baimes vadina „davatkų prietarais“: „Džiaugiuosi, kad neatlygintina donorystė plinta, kraujo aukoja daugybė jaunų gražių žmonių, tad ir po manęs bus kam jo duoti. Nenoriu būti pamokslininkas, psichologinių dalykų neišmanau. Tiesiog kviečiu visus ateiti į kraujo centrą ir pradėti donoro kelią. Galima susikurti savo filosofiją, kad periodiškai duodamas kraujo ir pats atsinaujini. Tai tikrai veikia. Tada kraujo fabrikėlis dirba visą laiką, senas kraujas „neužsistovi“. Kraujo aukoja 5 kartus per metus pagal iš anksto sudarytą grafiką ir išgyvena, jei nepavyksta atlikti, kaip pats įvardija, „savo pareigos“.
Paklaustas apie silpnumą ar prastą savijautą dėl kraujo davimo, R.Varanavičius tikina: „Tai, man atrodo, tėra prietarai. Žinoma, jei ryte duodavau kraujo Žolyno gatvėje Vilniuje, o po to dviračiu važiuodavau į darbą Baltupiuose, šiek tiek stigdavo oro minant į kalną, tačiau po dienos kitos jėgos sugrįždavo. Manau, žmogaus sveikatai svarbiausia įtaką daro jo gyvenimo filosofija. Man, pavyzdžiui, svarbiausia yra moralinis pasitenkinimas, kuris su kaupu atperka bet kokį nepatogumą. Tik padaręs gerą darbą jautiesi taip, kaip turėtum jaustis“.
Vyriškis dviračiu apkeliavo visą Lietuvą, į paskutinį žygį išsiruošė 2008-aisiais. Neretai prieš pat žygį duodavo kraujo, o kitą rytą jau mindavo šimtus kilometrų. Pasak jo, tai padėjo spręsti gyvenimo krizes, dėl kurių ir „bėgdavo“ iš namų daug metų. „Dabar viskas susitvarkė, turiu normalų gyvenimą, šeimą, tad nebėra reikalo bastytis. Ir amžius nebe tas, nesu sportininkas. Kasdien daug nevažinėju, o keliaujant tenka per kelias savaites ir po kelis tūkstančius kilometrų numinti“. Nors kelionių metu atrado įstabaus grožio vietų, gražiausias liko jo gimtasis Kavarskas Anykščių rajone, su išskirtiniu reljefu, miškais ir vandenimis vienoje vietoje. R.Varanavičius stengiasi kuo plačiau paskleisti neatlygintinos donorystės idėją savo giminių, artimųjų tarpe ir siūlo išbandyti pabūti donoru visiems, kas nesijaučia visiškai patenkintas gyvenimu. Ypatingai svarbus jam ir artimųjų palaikymas, jo sūnus taip pat išmėgino donorystę.
