Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Nemokame taisyklingai stovėti, sėdėti, vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiu, pastebi Lietuvos sporto universiteto (LSU) dėstytoja Simona Pajaujienė. „Kai matai, kaip žmonės tai daro, supranti, kaip jie žaloja savo kaulų ir raumenų sistemą“, – tvirtina ji.
Pavasarį daugumai žmonių aktualu atsikratyti per žiemą sukauptų nereikalingų kilogramų. Būtent taisyklingas sportavimas ir tinkama mityba yra efektyviausi būdai, padedantys sulieknėti, tvirtina S. Pajaujienė. Jos teigimu, stebuklingų tablečių, žolelių, dietų ir drabužių, kurie sudegintų mūsų riebalus, tikrai nėra.
„Norint sumažinti svorį, reikia sumažinti riebalų kiekį, o riebalai – mūsų „kuras“. Juos sunaudojame tik dirbant raumenims: aktyviai judant, mankštinantis“, – primena pašnekovė.
– Ponia Pajaujiene, ar ir Jūs pastebite, kad, atėjus pavasariui, atsiranda didesnis noras sportuoti?
– Taip, galiu užtikrinti, kad pavasaris yra ta jėga, kuri verčia visus krutintis. Beje, krutintis ne tik taisyklingai, bet ir netaisyklingai.
– O kodėl „krutintis“ visus labiau ima noras būtent pavasarį?
– Per žiemą sukaupiame nereikalingų riebaliukų, kurių visiems norisi atsikratyti pavasarį, kai po truputį nusimetame drabužius. Į sveikatingumo centrus ateina daugybė žmonių, kurie intensyviai bando atsikratyti to perteklinio svorio.
– Ką turėjote galvoje sakydama, kad dažnai judama netaisyklingai?
– Tie, kurie mankštinasi ir treniruojasi, gali daryti klaidų lygiai taip pat, kaip ir tie, kurie bando svorį mažinti kitais metodais. Sportuojantys žmonės turėtų tai daryti atsakingai, protingai. Fizinis aktyvumas teikia naudą, bet kartu jis gali tapti traumų, įvairių sutrikimų priežastimi ir pan.
– Dabar įvairių pratimų galima rasti internete. Tačiau sakėte, kad Jums baisu žiūrėti net į bėgančius žmones, nes jie bėgioja netaisyklingai.
– Problema ta, kad visuomenė nemoka natūralių judesių: nemokame taisyklingai stovėti, sėdėti, vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiu. Ir kai matai, kaip žmonės tai daro, supranti, kaip jie žaloja savo kaulų ir raumenų sistemą, nes netaisyklinga padėtis mūsų kūnui taip pat kenkia.
– Betgi bėgioti mes visi išmokome mokykloje.
– Bėgioti mes išmokstame vaikystėje, o mokykloje mūsų bėgiojimas kažkaip pakinta ir bėgioti reikėtų mokytis. Reikia išmokti tinkamos bėgimo technikos, laikysenos, pėdų darbo, rankų judesių. Be to, bėgti gali toli gražu ne kiekvienas. Žmogui, turinčiam problemų dėl kaulų, raumenų, sąnarių, turinčiam antsvorio ar nugaros problemų, geriau ne bėgti, o pasirinkti kitą veiklą.
– Matyt, kiek aktyviau pajudėti be specialisto patarimo negalima?
– Tikrai taip. Juk ir vaistinėje neperkame bet kokių vaistų – pirmiausia einame pas gydytoją. Sveikatinimo specialistas būtinas žmogui, kuris neturi bendrųjų įgūdžių, neturi supratimo apie fizinį krūvį, treniruotės poveikį. O paskui jau žmogus gali būti paleidžiamas mankštintis savarankiškai.
– Kartais sakoma, kad svoriui mažinti geriausiai tinka dietos, nes sportuojant svorio galima net ir priaugti. Ką manote apie tokį mitą?
– Yra grupė žmonių, kurie sako, kad jiems lengviau laikytis dietos, negu mankštintis. Reikėtų žinoti, kad beveik visos dietos yra nesėkmingos, nes, baigus jų laikytis, svoris ne tik grįžta į pradinę būklę, bet ir sukaupia atsargų – juk organizmui reikia pasiruošti kitam tokiam karui. Bet kokia dieta veikia tik tol, kol jos laikomės, todėl savo klientams ir studentams sakau, kad geriausia dieta yra ta, kurios galėsime laikytis visą gyvenimą – tik ji duos rezultatą.
– Esate kalbėjusi apie lieknėjimo papildus ir žoleles, kurių dabar gausu visur.
– Tai didelė bėda ir rūpestis, nes reklamos verslas yra galingas. Reikėtų suprasti, kad nėra stebuklingos tabletės, kuri galėtų ilgai kontroliuoti svorį. O visokie būdai, kurie tariamai per vieną dvi savaites lengvai sunaikina 4–6 kilogramus, dažniausiai yra skysčius varantys arba vidurius laisvinantys produktai. Norint sumažinti svorį, reikia sumažinti riebalų kiekį, o riebalai – mūsų „kuras“. Juos sunaudojame tik dirbant raumenims: aktyviai judant, mankštinantis. Taigi nepadės jokia tabletė.
Tikrai daug jaunų merginų užsikabina už įvairiausių egzotiškų vaistažolių, žolelyčių ir tablečių. Bet mokslininkai pradėjo labai nerimauti, kaip duoti rimtą atkirtį šitoms reklamoms. Buvo atlikta keletas tyrimų ir nustatyta apgavystė: vietoj sudėtyje nurodytų vaistažolių buvo rastos dvigubos dozės vaistų, kurie kaip tik gali pakenkti visam organizmui ir sukelti negrįžtamų pasekmių ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Taigi reikėtų labai atsargiai į tai žiūrėti ir geriau derinti mitybą.
– Taigi pavasarį reikėtų keisti mitybą?
– Taip, bet ją reikėtų keisti ne tik pavasarį. Mitybą reikia pakoreguoti, bet nereikia keisti drastiškai. Ji turi tapti gyvenimo būdo dalimi – eiti į kraštutinumus nereikėtų. Mityba turi būti suderinta, visavertė. Drastiškas atsisakymas duonos, batono, makaronų ir t. t. tikrai nepagelbės, nes organizmui reikia ir angliavandenių.
– Vis populiarėja įvairūs masažai, liekninamieji kremai, kurie nemažai ir kainuoja. Tikima, kad masažai gali sumažinti celiulitą. Ar tokios procedūros tikrai veiksmingos?
– Tokiose reklamose tiesos tikrai mažai. Nepamirškime pagrindinio teiginio – riebalai yra „kuras“, kurį reikia sunaudoti raumenų veiklai. „Stebuklingi“ kremai ir įtrynimas, tepimas neturi prasmės. Masažas gerina kraujotaką, kremai drėkina odą ir t. t. Jų poveikis visai kitas, todėl riebalų jie nepasieks ir nepaveiks. Taigi neinvestuokite į tai. Lygiai taip pat nereikia investuoti į „stebuklingus“ drabužius, diržus, nes jie tik suspaudžia ir „perskirsto“ kūną.
