Mergina atvirai pasidalijo savo istorija – apie paauglystės pasirinkimus, bandymą atrasti save ir skaudžias pasekmes, kai už drąsą būti kitokia teko susidurti su patyčiomis ir smurtu.
Mokykloje dėl išvaizdos patyrė fizinį smurtą
Almeda pasakoja, kad yra gotė – į šią subkultūrą ji įsitraukė prieš maždaug penkerius metus. Nuo 12 metų mergina save išreiškia per stilių, muziką ir savo vertybes.
„Viskas pradžioje buvo normalu. Turėjau draugų, gerus santykius su klasiokais, – pasakojo ji. – Bet po aštuntos klasės, pakeitus mokyklą, ėjau į gimnaziją, kur klasė buvo maišyta: buvę mano klasiokai ir nauji mokiniai iš kitos mokyklos.“
Pirmaisiais mėnesiais klasiokai elgėsi pagarbiai, nors daug bendravimo ir nebuvo. Almeda nesulaukė užgaulių, kol vieną dieną viskas pasikeitė.
„Kažkur apie rudens atostogas prasidėjo patyčios. Jos buvo žodinės, nes aš bijojau kažką padaryti. Vėliau jos tik didėjo“, – prisiminė ji.
Patyrusi patyčias Almeda netylėjo – ši patirtis privertė pasisakyti auklėtojai. Vieną kartą, užspaudus merginą rūbinėje, ji negalėjo išeiti, nors per pertrauką buvo planavusi nueiti į parduotuvę.
„Aš tada apsiverkiau, nebėgau į parduotuvę, bet bėgau pas močiutę. Labai gerai, kad močiutė gyveno šalia mokyklos, nes mano namai nuo mokyklos buvo keli kilometrai“, – sakė Almeda.
Auklėtojos reakcija šokiravo
Po įvykusios situacijos Almeda paskambino mamai, o ši nusprendė kreiptis į mokyklos atstovus. Anot merginos, auklėtoja reagavo pasyviai, o tuos, kurie tyčiojosi, tik privertė atsiprašyti.
„Vis dėlto po savaitės aš gulėjau ligoninėje, nes jie [besityčioję žmonės] nusprendė, kad jeigu aš taip atrodau, kodėl gi fiziškai nepasityčioti.
Ką tik pripūstą krepšinio kamuolį metė man tiesiai į galvos nugarinę dalį. Aš būdama mažesnė buvau susitrenkusi galvą, tai man tiek ir tereikėjo“, – skaudžius momentus laidoje pasakojo Almeda.
Merginai buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, o dėl jo, pasak jos, ji turi ilgalaikių pasekmių.
„Seniau buvau labai introvertiška, tačiau po galvos traumos tai pasikeitė. Seniau galėdavau kalbėti be trukdžių, be mikčiojimų, be raidžių maišymo vietomis.
Nuo šio įvykio pradėjo vystytis disleksija ir disnumerologija. Dabar su tuo gyvenu“, – atskleidė Almeda. Ji pridūrė, kad žmogus, kuris ją sužalojo, taip ir neatsiprašė.
Ne vienas toks atvejis Lietuvoje
Almeda surengė apklausą ir pasiteiravo žmonių, kurie save išreiškia kitaip, ar jie yra patyrę patyčias. Ji teigia, kad patyčios prieš kitokius žmones vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir plačiu mastu Europoje.
„Žmonės pasidalijo skaudžiais dalykais. Pavyzdžiui, vienos mergaitės adresas buvo paviešintas, kitos kuprinė išmesta į šiukšlinę, kitą persekiodavo. Tai atrodo nežmogiška, nes tai vyksta dėl to, kad tu atrodai kitaip“, – pasakojo ji.
Anot Almedos, dalis atsakymų parodė, kad iš tokių žmonių nemaža dalis patyčių patiria ir namuose – iš tėvų, sesių, brolių ar kitų namiškių.
Paklausta, kodėl, jos manymu, tokios patyčios vis dar vyksta Lietuvoje, mergina atsakė, kad daugelis žmonių yra „užstrigę“ sovietiniame mąstyme ir nenori žiūrėti į kitokias perspektyvas.
„Daugelis lietuvių yra išmokyti, kad yra vienas teisingas kelias ir jeigu kažkas nori ne to, ko tu nori, jis yra neteisingas.
Dažnai žmonės bijo to, ko jie nesupranta, bet vien dėl to, kad žmogus išreiškia save kitaip, žmogus turi norėti tai suprasti, kad galėtų suprasti“, – teigė ji.
Almeda pridūrė, kad kartais pakalbėjus su vienu žmogumi gali keistis visa perspektyva.
Siunčia žinutę mokytojams
Almeda pabrėžia, kad kai vaikas kreipiasi į mokytoją ir sako, jog jam blogai, situaciją reikia vertinti labai rimtai.
„Reikia rimtai susisodinti su tėvais, <...> reikia paimti jų autoritetus – tėvus ar senelius, globėjus – ir daryti kaip posėdį, aiškintis, kodėl taip yra“, – sprendimo būdą siūlė ji.
Mergina pridūrė, kad dažnai patyčias vykdančių vaikų namuose taip pat nėra viskas gerai – jie stengiasi savo skausmą ar neapykantą išlieti ant kitų.
„Mokytojus taip pat turėtų mokyti daugiau apie patyčias. Viskas prasideda nuo to, kaip reaguojama mokykloje. Jeigu reaguojama rimtai ir yra pasekmės, tuomet tie, kas tyčiojasi, patiria pasekmes ir nebenori kartoti“, – sakė Almeda.
Ji tikisi važinėti po Lietuvos mokyklas, vesti naujoviškas paskaitas ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Be to, mergina siekia įgyvendinti ir įstatyminius pokyčius, kurie ateityje galėtų padėti spręsti patyčių problemą.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Įjunk šviesą“ žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
