Cigarečių dūmų įkvėpimas – nematomas, bet labai pavojingas

Beveik visi rūkantieji žino apie cigarečių daromą žalą, tuo metu nerūkantieji dažniausiai taip pat supranta apie pasyvaus rūkymo poveikį. Vis tik turime liūdnų žinių tiems, kurie mano, jog būnant patalpoje, kurioje buvo rūkyta vakar ar dar anksčiau, pavojus negresia.

6

Tretinis rūkymas – cigarečių teršalų įkvėpimas ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet jiems rūkymo metu susigėrus į baldus, kilimus ar drabužius ir vėliau vėl patekus į orą.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Štai, kaip atrodys Vilniaus senamiestis išplėtus nerūkymo zonas

Lietuvoje šis terminas vartojamas retai ir mažai kas žino apie jo poveikį sveikatai.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius dr. Dainius Martuzevičius atskleidžia, kokios medžiagos, kurių žmogaus uoslė neužuodžia, lieka patalpoje, kurioje buvo rūkoma anksčiau, o su viešbučio SPA VILNIUS atstovu aiškinamės, kaip viešbučiai užtikrina, kad nerūkantiems skirtuose kambariuose svečiai tikrai nerūko.

Kokios medžiagos lieka jūsų balduose ir drabužiuose?

„Žmogaus nosis, nors ir labai jautrus „sensorius“, geba užuosti tik kvapius rūkymo komponentus. Tačiau smilkstant cigaretei vyksta pirolizės procesas, kurio metu susidaro tarpiniai ne visada turintys kvapą oksidacijos produktai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Cigarečių dūmai susigeria į įvairius porėtus paviršius, esančius patalpoje – sienas, baldus, užuolaidas, drabužius. Todėl patalpų, kuriose nuolat rūkoma, visiškai išvėdinti neįmanoma“, – dėsto D. Martuzevičius.

Anot mokslininko, patalpose, kuriose rūkomos tradicinės cigaretės, yra padidėjusi kietųjų dalelių, nikotino, anglies monoksido, vandens garų ir įvairių organinių junginių – policiklinių aromatinių angliavandenilių, aldehidų, nitrozoaminų, vandenilio cianido ir daugelio kitų – koncentracija.

Cigaretė – praėjusių amžių išradimas

Didžiausias kiekis medžiagų patenka jas įkvepiant, mat dieną žmogus įkvepia 11-18 m3 oro, tačiau tam tikra dalis teršalų patenka ir per odą.

„Nors žmonės rūko tam, kad gautų nikotino, pavojingiausios medžiagos, susidarančios rūkant cigaretes, vienareikšmiškai yra kancerogenai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, nitrozo aminai, cikliniai aminai, aldehidai ir dar dešimtys medžiagų junginių grupių“, – sako specialistas.

REKLAMA

Tretinis rūkymas, palyginti su pirminiu – kai cigarečių dūmai iškvepiami tiesiogiai, ar antriniu – kai kvėpuojama jų dūmais užterštu oru, yra palyginti silpniausias teršalų šaltinis, bet jis gali būti reikšmingas jautrios sveikatos grupės žmonėms arba nuolat būnantiems patalpose, kuriose yra rūkoma.

„Apskritai, tradicinė cigaretė – pasenusi technologija, atsiradusi prieš daugelį amžių. Žmonės rūko, nes nori gauti nikotino, bet šiandien jo gauti galima inovatyviomis, potencialiai mažiau kenkiančioms aplinkiniams priemonėmis. Į rinką išleidžiami alternatyvūs naujos kartos produktai, kurie, bent jau antrinio ir tretinio poveikio aplinkai požiūriu, yra saugesni. Šioje srityje atliekama ir daug mokslinių tyrimų“, – sako D. Martuzevičius.

Išvėdinamos tik labai lakios medžiagos

Svarbiausias kenksmingų medžiagų šaltinis, į kurį sorbuojasi cigarečių dūmai, yra patalpų dulkės. Taip pat šios medžiagos susigeria į visus porėtus paviršius. Įdomu tai, kad rūkantys žmonės gali pernešti nuodingas medžiagas net rankomis, pavyzdžiui, ant žaislų – juos liesdami.

„Žvelgiant iš cheminės pusės, į paviršius susigerti gali beveik visos dujinės medžiagos, išsiskiriančios rūkymo metu. Labai lakios medžiagos – formaldehidas, acetaldehidas – dažniausiai efektyviai pasišalina su ventiliaciniu oru, tačiau mažiau lakios medžiagos, kurioms priklauso ir kancerogenai, nespėjusios pasišalinti su ventiliaciniu oru, nusėda ant paviršių.

Laikui bėgant, jų sudėtis kinta dėl ore esančių laisvųjų radikalų poveikio. Be to, jos vėl gali patekti į orą ir į juo kvėpuojančių žmonių kvėpavimo takus. Panašūs procesai vyksta ir su smulkiomis aerozolio dalelėmis, kurios prikimba prie paviršių, bet gali vėl nuo jų „atplyšti“, – aiškina D. Martuzevičius.

Specialistas turi liūdnų žinių: jei patalpoje buvo rūkoma ilgai, šios toksinės medžiagos greitai nepasišalins, kaip ir jų indikacija – specifinis kvapas. Ilgalaikė ventiliacija, oro valymas gali būti efektyvūs, tačiau negreiti sprendimai. Jei reikia greito efekto, vienintelė išeitis yra sienų dangų, baldų pakeitimas. Aišku, patalpose, kur yra nuolat rūkomos tradicinės cigaretės, visiškai pašalinti šių medžiagų nepavyks.

REKLAMA

Ką daryti viešose erdvėse?

Savo namų erdvėje, žinoma, galime kontroliuoti, ar joje yra rūkoma ar ne. Tačiau ne paslaptis, kad patys nežinodami su tretiniu rūkymu susiduriame viešose erdvėse, kuriose buvo rūkyta anksčiau. Viena pagrindinių tokių vietų – viešbučiai ir kitos žmonių apgyvendinimo erdvės.

Tiesa, Lietuvoje vis daugiau viešbučių atsisako rūkantiems skirtų kambarių. Šiuo atveju labiau dėl tokių aspektų, kaip neišvengiamas kvapo sklidimas į šalia esančius kambarius ar aukštus. Vis tik tokiuose viešbučiuose rūkantys svečiai gali naudotis specialiomis tam skirtomis erdvėmis viešbučio teritorijoje. Tačiau, kyla klausimas, kaip viešbučiai užtikrina, kad ir nerūkantiems skirtame kambaryje svečias nerūkys?


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų