Kalbėdami apie atostogas Turkijoje, žmonės dažniausiai galvoja apie Antalijos kurortus ir pamiršta kitus regionus: tuos, kuriuose nėra tokio alinančio karščio, ten, kur galima degintis paplūdimyje ir vaikščioti mieste nebijant, jog tave, šaukdami „russian? Ruskaja? Scandinavia? Nataša? Hi! Hello!“ persekios vietiniai prekeiviai, ten, kur baruose nėra pilna girtų turistų. Tokiose vietose galima mėgautis oru, žuvies patiekalais bei šaltais mėtiniais gėrimais ir už prieinamą kainą bandyti nusipirkti ne visai turistinių niekučių.
Cesme – gražus kurortas mažame Egėjo jūroje esančiame pusiasalyje, vakarų Antalijoje. Švelnaus klimato, įspūdingos gamtos bei gydomųjų terminių šaltinių dėka 50-aisiais čia vilas pradėjo statyti Turkijos vyriausybės nariai bei turtingi piliečiai.
Žymiausia miesto vieta: šešiabokštė tvirtovė 1508-aisiais otomanų sultono Bayezido Antrojo , pastatyta ant kalno šlaito. Dabar citadelėje įrengtas muziejus, kuriame demonstruojami eksponatai nuo graikų laikų iki Cesmės mūšio. 1768-aisaisi Otomanų imperija paskelbė karą Rusijai ir 1770-aisiais įvyko jūrų mūšis, vadinamas tiesiog Cesmės mūšiu. Kruviną mūšį (liudininkų teigimu uosto vanduo buvo raudonas nuo kraujo, o irkluoti trukdė kareivių kūnai) laimėjo Rusija. Šio mūšio dėka Rusija įgijo Daradanelų sąsiaurio kontrolę.
Citadelės centre – paminklas Turkijos laivyno vadui Gaziui Hasan Pashai. Šį vyriškį lengva atskirti bet kokiame paveiksle – šalia jo visada vaizduojamas liūtas. Mažą liūtuką jam padovanojo žmona ir nuo tada jis niekada su juo nesiskyrė.
Tik 20 minučių nuo Cesmės, yra nedidelė Ildiri (arba, graikiškai Eritrėjos) gyvenvietė. Graikai šiose vietovėse gyveno ištisus šimtmečius iki 1923- ųjų, kuomet Graikija pralaimėjo antrajame Graikijos – Turkijos kare ir buvo nuspręsta apsikeisti gyventojais. Šis sprendimas palietė beveik 2 mln. žmonių: musulmonai paliko graikiją, o krikščionys ortodoksai – Turkiją.
Ildiri žavi mažais nameliais, saulėkaitoje vešančiais figmedžiais, pomidorų ir artišokų laukais bei neįprastomis gėlėmis- čia itin ramu – Ildiri gyvena tik keletas iš Izmiro pasitraukusių pensininkų šeimų.
tuo tarpu anksčiau Eritrėja buvo didelis miestas, vienas iš 12 Jonijos gyvenviečių. Čia, ne Cesmėje, buvo regiono centras. Dar ir dabar apylinkėse yra išlikę žolės paslėpti amfiteatro griuvėsiai.
Vakarais Cesme primena populiarius Europos kurortus. Žmonės lėtai traukia į restoranus bei apžiūrinėja suvenyrų krautuvėles. Viena jaukiausių vietų – miesto muziejus Alachti, sudarytas iš mažų tradicinių namukų. Pirmame aukšte įsikūrusios kavinės, parduotuvės bei mažyčiai „butikai“.
Nakvynės vietą Cesme ras visi – čia galima išsinuomoti vilą ar apartamentus, gyventi pirmos klasės viešbutyje, mažame motelyje ar miegoti paplūdimyje. Čia jų ( itin švarių) yra net dvidešimt. Banglenčių mėgėjams verta pasilankyti už kelių kilometrų esančiame Alachti kurorte, kuriame įsikūrusios keletas banglentininkų mokyklos.
Kelionių mėgėjai čia galės rasti viską – nuo trumpo pasivaikščiojimo paplūdimyje iki vienos dienos kelionės į Graikiją. Cesme kol kas išvengė užsienio turistų antplūdžio – čia daugiausiai ilsisi vietiniai. Tad kodėl gi nepabandžius kažko naujo?
