Prognozuojama, kad geomagnetinė audra užklups ketvirtadienį, o netoli 5 balų ribos laikysis ir penktadienį.
Artinasi magnetinė audra
Meteoagent.com duomenimis, šiandien, trečiadienį, geomagnetinio lauko aktyvumas bus žemas, sieks vos 1,7 balus.
Rytoj, ketvirtadieni, ši ramybė, kaip prognozuojama, baigsis – aktyvumas pasieks 5 balus, tai traktuojama kaip vidutinė magnetinė audra, o peržengus 5 balų ribą jautresni asmenys gali pajusti poveikį sveikatai.
Penktadienį aktyvumas 5 balų nepasieks, bet bus labai arti šios ribos – sieks 4,7 balus.
Toliau apžvelkime Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) artimiausių trijų dienų duomenis.
Vasario 4 dieną aktyvumas bus žemas ir labai nežymiai keisis visos paros metu, laikysis ties 1,33–1,67 balais.
Vis tik vasario 5-ąją, nors iki vakaro bus ramu, aktyvumas sieks 1,33–2 balus, vėliau jis ims didėti ir galiausiai, artėjant vidurnakčiui, pasieks 5 balus.
Vasario 6 d. po vidurnakčio aktyvumas sieks 4,67 balus, visą parą nežymiai svyruos – žemiausiai sumažės iki 3,67 balų.
Padidėjęs kraujospūdis – „tylusis žudikas“
Magnetinių audrų poveikį jaučia ne visi, tačiau jį jaučiantieji puikiai žino, kad siautėjant geomagnetinėms audroms, gali pasireikšti tokie simptomai kaip silpnumas, pykinimas, galvos skausmas ar svaigimas, padidėjęs kraujospūdis.
Padidėjęs kraujospūdis – didelio masto problema, kurios priežasčių gali būti daugybė. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškino, kada jis laikomas padidėjusiu, kokie požymiai gali įspėti apie pavojų sveikatai ir kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys šios būklės išsivystymą.
Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių, bet tuo pačiu ir klastingiausių sveikatos problemų, su kuria susiduria tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) laikoma viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje.
Tai vadinamoji „tylioji žudikė“, nes ji ilgai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu tyliai žaloti širdį, kraujagysles, inkstus ir kitus organus.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžė, kad suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau tam tikri svyravimai gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
„Pagal amžių kraujospūdis gali šiek tiek skirtis – gali būti kiek aukštesnis ar žemesnis, bet svarbiausia, kad jis neviršytų 140/90 mmHg. Tai yra ta riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti“, – sakė vaistininkė.
Pasak jos, jei vienkartinai kraujospūdis pakyla, pavyzdžiui, dėl streso ar suvalgyto sūraus maisto, tai dar nėra pagrindas nerimauti. Tačiau jei tokie pakilimai tampa dažni, būtina imtis veiksmų.
„Kol pateksite pas gydytoją, verta viską fiksuoti – rašytis kraujospūdžio rodmenis, kad paskui galėtumėte parodyti gydytojui. Tai padės suprasti, ar problema yra nuolatinė, ar tai tik vienkartinis atvejis“, – patarė vaistininkė.
Ne mažiau svarbu stebėti ir pulsą. Anot jos, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 80 dūžių per minutę.
„Jei pulsas ramybėje siekia daugiau nei 90, jau reikėtų sunerimti – tai signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip“, – pridūrė specialistė.
Vaistininkė primena, kad tiek padidėjęs kraujospūdis, tiek greitas pulsas – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku pastebėjus ir ėmusis priemonių, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Veiksniai, lemiantys kraujospūdžio padidėjimą
Nors daugelis kraujospūdžio padidėjimą nurašo paveldimumui ar amžiui, vaistininkė pabrėžia – dažniausiai kalti ne genai, o mūsų pačių kasdieniai įpročiai.
Pasak specialistės, net 90 proc. padidėjusio kraujospūdžio atvejų priskiriami pirminės hipertenzijos grupei, o tai reiškia, kad problema kyla ne dėl konkrečios ligos, bet dėl bendrų gyvenimo būdo veiksnių.
„Vienas pagrindinių pavyzdžių – per didelis druskos vartojimas. Labai dažnai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, mėgsta viską papildomai pasūdyti“, – pastebėjo vaistininkė.
Druska – tarsi tylusis spaudimo kėlėjas. Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, kai organizme dėl per didelio druskos kiekio sulaikoma daugiau skysčių, padidėja kraujo tūris, o tai tiesiogiai kelia ir kraujo spaudimą. Tačiau druska – tik viena medalio pusė.
„Kitas svarbus veiksnys – antsvoris ar nutukimas. Kiekvieni papildomi 5–10 kg svorio gali reikšmingai padidinti kraujospūdį. Ypač pavojingas yra pilvinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi aplink juosmenį“, – sakė ji.
Dar viena problema – judėjimo trūkumas, kuris ypač ryškus vyresnio amžiaus žmonėms.
„Fizinio aktyvumo stoka mažina kraujagyslių tonusą, didina kūno svorį, silpnina organizmo atsparumą stresui. Tačiau net ir kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti kraujospūdį“, – patarė vaistininkė.
Be to, specialistė išskiria dar vieną pavojų – nervinę įtampą ir lėtinį stresą, kurie, nors nematomi, gali stipriai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Labai dažnai žmonės net nesusimąsto, kad spaudimą kelia būtent stresas. Kartais žmogui pakanka augalinių raminamųjų ar preparatų nervų sistemai stiprinti ir jau mato, kad spaudimas nukrito. Net nesusimąsto, kad gal naktį blogai miegojo ar dieną išgyveno didelę įtampą“, – aiškino J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Negalima pamiršti ir žalingų įpročių – pavyzdžiui, gausaus alkoholio vartojimo, rūkymo, netinkamos mitybos. Ir, žinoma, genetinio polinkio.
„Jeigu abu tėvai turėjo hipertenziją, rizika vaikui susirgti gali siekti net 50 procentų“, – pridūrė ji.
Pasak vaistininkės, nors kai kurių veiksnių – kaip genetika – pakeisti negalime, tačiau didžioji dalis priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
