Tai vadinamoji „tylioji žudikė“, nes ji ilgai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu tyliai žaloti širdį, kraujagysles, inkstus ir kitus organus.
Naujienų portalui tv3.lt „Camelia“ vaistinės vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kada kraujospūdis laikomas padidėjusiu, kokie požymiai gali įspėti apie pavojų bei įvardija pagrindinius rizikos veiksnius, lemiančius šios būklės išsivystymą.
Atskleidė, koks kraujospūdis laikomas pavojingu
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau tam tikri svyravimai gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
„Pagal amžių kraujospūdis gali šiek tiek skirtis – gali būti kiek aukštesnis ar žemesnis, bet svarbiausia, kad jis neviršytų 140/90 mmHg. Tai yra ta riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, jei vienkartinai kraujospūdis pakyla, pavyzdžiui, dėl streso ar suvalgyto sūraus maisto, tai dar nėra pagrindas nerimauti. Tačiau jei tokie pakilimai tampa dažni, būtina imtis veiksmų.
„Kol pateksite pas gydytoją, verta viską fiksuoti – rašytis kraujospūdžio rodmenis, kad paskui galėtumėte parodyti gydytojui. Tai padės suprasti, ar problema yra nuolatinė, ar tai tik vienkartinis atvejis“, – pataria vaistininkė.
Ne mažiau svarbu stebėti ir pulsą. Anot jos, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 80 dūžių per minutę.
„Jei pulsas ramybėje siekia daugiau nei 90, jau reikėtų sunerimti – tai signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip“, – priduria specialistė.
Vaistininkė primena, kad tiek padidėjęs kraujospūdis, tiek greitas pulsas – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku pastebėjus ir ėmusis priemonių, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Veiksniai, lemiantys padidėjusį kraujospūdį
Nors daugelis kraujospūdžio padidėjimą nurašo paveldimumui ar amžiui, vaistininkė pabrėžia – dažniausiai kalti ne genai, o mūsų pačių kasdieniai įpročiai.
Pasak specialistės, net 90 proc. padidėjusio kraujospūdžio atvejų priskiriami pirminės hipertenzijos grupei, o tai reiškia, kad problema kyla ne dėl konkrečios ligos, bet dėl bendrų gyvenimo būdo veiksnių.
„Vienas pagrindinių pavyzdžių – per didelis druskos vartojimas. Labai dažnai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, mėgsta viską papildomai pasūdyti“, – pastebi vaistininkė.
Druska – tarsi tylusis spaudimo kėlėjas. Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, kai organizme dėl per didelio druskos kiekio sulaikoma daugiau skysčių, padidėja kraujo tūris, o tai tiesiogiai kelia ir kraujo spaudimą. Tačiau druska – tik viena medalio pusė.
„Kitas svarbus veiksnys – antsvoris ar nutukimas. Kiekvieni papildomi 5–10 kg svorio gali reikšmingai padidinti kraujospūdį. Ypač pavojingas yra pilvinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi aplink juosmenį“, – sako ji.
Dar viena problema – judėjimo trūkumas, kuris ypač ryškus vyresnio amžiaus žmonėms.
„Fizinio aktyvumo stoka mažina kraujagyslių tonusą, didina kūno svorį, silpnina organizmo atsparumą stresui. Tačiau net ir kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti kraujospūdį“, – pataria vaistininkė.
Be to, specialistė išskiria dar vieną pavojų – nervinę įtampą ir lėtinį stresą, kurie, nors nematomi, gali stipriai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Labai dažnai žmonės net nesusimąsto, kad spaudimą kelia būtent stresas. Kartais žmogui pakanka augalinių raminamųjų ar preparatų nervų sistemai stiprinti ir jau mato, kad spaudimas nukrito. Net nesusimąsto, kad gal naktį blogai miegojo ar dieną išgyveno didelę įtampą“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Negalima pamiršti ir žalingų įpročių – pavyzdžiui, gausaus alkoholio vartojimo, rūkymo, netinkamos mitybos. Ir, žinoma, genetinio polinkio.
„Jeigu abu tėvai turėjo hipertenziją, rizika vaikui susirgti gali siekti net 50 procentų“, – priduria ji.
Pasak vaistininkės, nors kai kurių veiksnių – kaip genetika – pakeisti negalime, tačiau didžioji dalis priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų.
Kada būtina pradėti vartoti vaistus?
Nors daugelis žmonių, sužinoję apie padidėjusį kraujospūdį, tikisi iš pradžių „susitvarkyti“ natūraliais būdais, ne visada to pakanka. Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad svarbu nepraleisti momento, kai jau būtina įsikišti vaistais – kitaip pasekmės gali būti rimtos.
„Jei žmogus keičia gyvenimo būdą – pradeda sveikiau maitintis, daugiau judėti, mažina stresą – ir maždaug per tris mėnesius spaudimas vis tiek išlieka aukštas, jau reikėtų rimtai susimąstyti. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir dažniausiai pradedamas gydymas vaistais“, – sako vaistininkė.
Tačiau kai kuriais atvejais, pasak jos, delsti nereikėtų nė dienos.
„Jei kraujospūdis dažnai viršija 160/100 mmHg, gydymas vaistais pradedamas iš karto. Čia jau net nekalbama apie jokius bandymus su žolelėmis – tokiu atveju rizikuoti būtų tiesiog neatsakinga“, – aiškiai įvardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Dar viena svarbi priežastis nedelsti – organų pažeidimų požymiai. Anot specialistės, jei jau fiksuojamas širdies raumens padidėjimas, baltymas šlapime, pakitusi rega, tai yra ženklai, kad hipertenzija daro realią žalą organizmui.
„Taip pat jei žmogus turi rizikos veiksnių – rūko, serga cukriniu diabetu, turi aukštą cholesterolį ar antsvorį – gydytojai dažniausiai nelaukia ir paskiria vaistus iš karto“, – pasakoja ji.
Paveldimumas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jei šeimoje yra sergančių hipertenzija, gydytojai neretai imasi aktyvesnio gydymo, nelaukdami, kol pasireikš komplikacijos.
Svarbiausia – nesistengti visko spręsti savarankiškai. Jei kraujospūdis nuolat viršija normas, būtina jį stebėti, registruoti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?
Norint stebėti savo kraujospūdį tiksliai ir patikimai, svarbu ne tik turėti gerą aparatą, bet ir žinoti, kaip ir kada jį naudoti.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad žmonės dažnai matuoja kraujospūdį netinkamai, dėl to rezultatai gali būti klaidinantys.
„Labai dažnai žmonės kraujospūdį matuoja bet kada – ryte, per pietus, vakare, net kelis kartus per valandą, prieš valgį ar po jo. Toks matavimas visiškai netikslus“, – teigia vaistininkė.
Anot jos, geriausia būtų laikytis aiškios tvarkos – kraujospūdį matuoti du kartus per dieną:
- ryte, iškart po pabudimo, dar neišlipus iš lovos, esant ramybės būsenoje;
- vakare, prieš einant miegoti, pabuvus bent 5 minutes ramiai.
„Vakare prieš matavimą labai svarbu bent valandą nerūkyti, nevartoti kofeino, nevalgyti – tai gali turėti didelės įtakos rodmenims“, – pabrėžia J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vaistininkė rekomenduoja naudoti žastinius kraujospūdžio matuoklius, kurie fiksuoja tikslesnius rodmenis. Matavimo metu manžetę reikia uždėti 2–3 cm virš alkūnės linkio, o ranka turėtų būti širdies aukštyje.
Norint gauti tikslų rezultatą, svarbu ir kūno padėtis matuojant spaudimą:
- sėdėti patogiai, atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą;
- kojos turi būti nesukryžiuotos ir pastatytos ant grindų;
- prieš matavimą 5 minutės ramybės – būtinos.
Laikantis šių rekomendacijų galima tiksliau įvertinti sveikatos būklę ir, jei reikia, laiku kreiptis į gydytoją. Kraujospūdžio matavimas – tai ne šiaip skaičiai, o svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sistemą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
