Kraujo spaudimas „šokinėja“? Štai kodėl taip būna ir kas padės

Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Garsi Lietuvos mediumė Gražina mirė lygiai prieš 2 metus: šiuos ženklus pastebėkite laiku

Lietuviams – didelis pavojus: apie grėsmingą būklę nė neįtaria, o kiti nenori nė girdėti

Išklojo visą tiesą apie obuolių actą: sužinokite, ar tikrai jį gerti sveika

Pokalbio metu pašnekovė atskleidė, koks turėtų būti suaugusio žmogaus kraujo spaudimas, kaip tiksliai jį nustatyti ir kodėl jis keičiasi.

Optimalus kraujo spaudimas

Prabilus apie tai, koks kraujospūdis yra laikomas optimaliu ir tinkamu sveikam žmogui, D. Zalagaitytė atskleidė, kad tai – dinamiškas rodiklis.

Anot jos, nors norma yra nustatyta, vis tik matuojantis kraujo spaudimą reiktų atsižvelgti į tam tikrus rodiklius, kurie gali jį padidinti arba sumažinti.

„Optimalus suaugusio žmogaus sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas siekia <120 mmHg, o diastolinis (apatinis) – <80 mmHg.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kraujo spaudimas yra dinamiškas rodiklis – jis gali svyruoti atsižvelgiant į emocinę būklę, fizinį aktyvumą ar paros laiką“, – paaiškino specialistė.

Pasiteiravus, kokių sąlygų reikia, siekiant kuo tiksliau nustatyti kraujo spaudimą, ji atskleidė, kad svarbiausia laikytis rekomendacijų.

Anot jos, tuomet kraujo spaudimas parodomas tiksliausiai, o pastebėjus, kad kraujospūdis nėra normos ribose, verta dar kelis sykius pasimatuoti kraujo spaudimą:

„Norint sužinoti, koks yra tikslus kraujo spaudimas, jo matavimui svarbu laikytis šių rekomendacijų: prieš matavimą bent 30 minučių negerti kavos, nerūkyti, nesportuoti, ramiai pasėdėti ir atsipalaiduoti 5 minutes, atsilošti nugara į kėdę, kojas laikyti atremtas į grindis, ranką padėti ant stalo širdies lygyje.

Matavimo metu svarbu nekalbėti, atlikti bent du matavimus kas 1-2 minutes ir fiksuoti dviejų paskutinių matavimų vidurkį. Jeigu kraujo spaudimas nėra normos ribose, reikėtų atlikti 3 matavimus.“

Pavojingas kraujo spaudimas

Prakalbus apie pavojingą kraujo spaudimą, D. Zalagaitytė išskyrė dvi kategorijas – pavojingą ir labai pavojingą kraujospūdį.

Pirmiausia, ji prabilo apie tokį, kuris nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau yra pakilęs.

„Jeigu nuolat nustatomas didesnis kaip 140 mmHg sistolinis spaudimas, o diastolinis spaudimas viršija 90 mmHg, tokia būsena laikoma pavojinga, nes didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis.

Nors ir nejaučiate jokių simptomų, bet jeigu reguliariai matuojant kraujo spaudimą nustatomas toks aukštas rodiklis, patariama kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti bendrą kraujo, elektrolitų tyrimus, o gavus rezultatus – nuspręsti, ar reikalinga kardiologo konsultacija“, – informavo ji.

Vaistininkė taip pat prakalbo apie labai pavojingą kraujo spaudimo lygį. Pasak jos, tuomet simptomai jau yra aiškiai juntami.

D. Zalagaitytė pasakojo, kad užfiksavus tokį kraujospūdį reikia nedelsti – iškart kviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Ypač pavojingas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzine krize, yra daugiau kaip 180/120 mmHg.

Tokioje būsenoje žmogų dažnai lydi labai stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai, kai matoma neryškiai, pasireiškia dusulys, oro trūkumas, stiprus nerimas ir sumišimas, koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas.

Tokia būklė gali sukelti ūminius organų pažeidimus, lemti širdies ir inkstų komplikacijų atsiradimą. Nustačius panašius rodiklius ir kartu pasireiškus minėtiems simptomams, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – aiškino pašnekovė.

Kodėl kraujospūdis „šokinėja“?

Pasiteiravus, kodėl kartais kraujo spaudimas ima svyruoti, pašnekovė aiškino, kad įtakos tam turi keli veiksniai.

Iš pradžių ji apžvelgė pakilusį kraujo spaudimą ir paaiškino, kodėl galima fiksuoti šiuos pakitimus.

„Kraujo spaudimo svyravimams įtakos turi paros ritmas – ryte jis natūraliai didėja, vidurdienį pasiekia aukščiausią tašką, o vakarop pradeda mažėti.

Kita spaudimo didėjimą lemianti priežastis yra mūsų emocijos, nerimas, stresas, kai padidėjus streso hormono kortizolio koncentracijai, padidėja ir kraujo spaudimas.

Fizinis krūvis, mityba taip pat veikia spaudimo pokyčius. Pavyzdžiui, pavalgius ar po treniruotės spaudimas yra didesnis.

Intensyvios veiklos metu daugiau deguonies ir maisto medžiagų tiekiama raumenims, širdies darbas tampa greitesnis, tačiau per kelias valandas po treniruotės spaudimas grįžta į normalų lygį arba gali būti net šiek tiek žemesnis nei prieš fizinę veiklą.

Valgant didelis kraujo kiekis yra nukreipiamas į virškinimo proceso organus, todėl kitose kūno vietose kraujagyslės susiaurėja siekiant palaikyti kraujo tiekimą į kitus organus. Šis susiaurėjimas lemia kraujo spaudimo didėjimą“, – išvardijo specialistė.

Pasiteiravus, o kodėl spaudimas gali sumažėti, ji taip pat pateikė kelias susijusias priežastis.

„Kitas atvejis – žemas spaudimas – dažniausiai nėra fiksuojamas kaip problema, bet jeigu žmogus jaučia silpnumą ar galvos svaigimą, kraujo spaudimą galima padidinti atsigulus ir pakėlus kojas aukščiau širdies lygio.

Taip pat – vengiant staigių judesių, suvalgant sūraus maisto ir geriant pakankamai vandens“, – patarimais dalijosi ji.

Ką daryti, jeigu spaudimas per aukštas?

D. Zalagaitytė aiškino, kad yra tam tikros rekomendacijos, kurių verta laikytis kovojant su aukštu kraujo spaudimu.

Vaistininkė pateikė kelis patarimus, kurie gali padėti normalizuoti kraujo spaudimą:

• Jeigu kraujo spaudimas išlieka aukštesnis nei rekomenduojama, kontrolei palaikyti gali padėti druskos ribojimas – jos vertėtų suvartoti mažiau kaip 5 g per dieną. Patariama atsisakyti produktų, kuriuose yra paslėptas didelis druskos kiekis – konservų, sūrių, padažų.
• Į mitybą verta įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, kuriose aptinkama kraujo spaudimo reguliavimui būtinų magnio ir kalio. Verta rinktis žuvį, ankštinius augalus – pupeles, lęšius, žirnius.
• Taip pat svarbus yra ir fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, plaukimas, važiavimas dviračiu, ir streso mažinimas: joga, meditacija, masažas, muzikos klausymasis.
• Svarbu reguliariai stebėti savo kraujospūdį ir pasirūpinti sveika gyvensena – subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu, streso valdymu.

Galiausiai D. Zalagaitytė pridėjo, kad jeigu jaučiamasi prastai, galima kraujo spaudimą pasimatuoti vaistinėje ir iškart pasikonsultuoti su specialistais.