„Per tris–keturis mėnesius, kai pakeičiau kavą matcha arbata, norėdama pažiūrėti, kas atsitiks su mano cholesteroliu, blogasis cholesterolis nukrito į absoliučius dugnus – net -36 proc. ir pasiekė tiek, kiek turėtų būti. Nieko nekeičiau, tik kavą pakeičiau matcha“, – dalijasi moteris.
Ji ėmė manyti, kad net ir toks kasdienis įprotis gali turėti įtakos sveikatai. Bet kyla klausimas – ar kava iš tikrųjų gali būti siejama su cholesterolio kiekiu kraujyje?
Naujienų portalui tv3.lt mitybos specialistas Mantas Liekis atskleidžia, kada kava gali turėti įtakos cholesterolio lygiui ir kuo skiriasi įvairūs kavos paruošimo būdai.
Atskleidė, ar kava turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje
Paklaustas, ar tiesa, kad kava gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje, mitybos specialistas patvirtina – taip, bet tik tam tikrais atvejais. Kai kuriais atvejais kava gali padidinti „blogojo“ cholesterolio – MTL ir LDL – lygį.
„Tai dažniausiai nutinka, kai kava ruošiama nefiltruotu būdu, pavyzdžiui, per „French Press“, espresso ar turkiška kava. Tokiuose gėrimuose išlieka terpenai, kurie slopina fermentus kepenyse, atsakingus už cholesterolio šalinimą“, – aiškina jis.
Pasak specialisto, prie padidėjusio cholesterolio gali prisidėti ir kiti gėrimai. Tai saldūs gėrimai su sočiaisiais riebalais – pavyzdžiui, pieno kokteiliai su grietinėle ar kiti riebūs gėrimai.
„Taip pat gėrimai su daug aliejaus ar sviesto, pavyzdžiui, vadinamoji keto kava, gali skatinti cholesterolio augimą. Per didelis alkoholio vartojimas taip pat didina kalorijų kiekį, lemia svorio augimą, o tai automatiškai pakelia cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – vardija pašnekovas.
Jo teigimu, todėl svarbu stebėti, ką renkamės gerti, ir rinktis subalansuotus variantus, kad cholesterolio lygis išliktų normos ribose.
„Iš tiesų, poveikis cholesterolio kiekiui labiausiai priklauso ne nuo kavos rūšies, o nuo jos paruošimo būdo. Pavyzdžiui, filtruota kava neturi reikšmingo poveikio, nes dauguma terpenų lieka filtre.
Tuo tarpu espresso, „French Press“ ar turkiška kava gali padidinti cholesterolio kiekį dėl didesnio terpenų bei kofeino kiekio“, – pažymi specialistas.
Jis priduria, kad svarbu ir kavos kiekis: net ir nefiltruota kava mažesniais kiekiais – vienas ar du puodeliai per dieną – daro gerokai mažesnį poveikį nei penki ar daugiau puodelių kasdien.
Kiek kavos galima išgerti be rizikos cholesterolio lygiui?
Mitybos specialistas teigia, kad filtruotą kavą galima gerti drąsiau – iki 3–4 puodelių per dieną ir tai neturėtų neigiamos įtakos cholesterolio kiekiui.
„Svarbu atsižvelgti ir į asmeninę toleranciją kofeinui – jei žmogus gerai toleruoja kavą, jis gali sau leisti ir daugiau, tačiau jeigu kofeinas sukelia nepageidaujamų reakcijų, reikėtų mažinti kiekį arba išvis kavos vengti“, – pataria specialistas.
Tuo tarpu nesufiltruota kava – espresso, „French Press“ ar turkiška – dėl didesnio terpenų kiekio gali padidinti cholesterolio lygį. Todėl rekomenduojama tokios kavos išgerti ne daugiau kaip 1–2 puodelius per dieną.
„Norint sumažinti poveikį cholesterolio kiekiui, geriausia rinktis filtruotą arba tirpią kavą“, – priduria M. Liekis.
Pasak jo, kava gali būti ypač kenksminga žmonėms, kurie jau turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Rizika didesnė ir tiems, kuriems nustatyta šeiminė hipercholesterolemija ar širdies bei kraujagyslių ligos.
„Didžiausią žalą gali patirti tie, kurie nuolat vartoja nefiltruotą kavą, nes ši gali dar labiau padidinti „blogojo“ cholesterolio lygį“, – pabrėžia mitybos specialistas.
Alternatyva kavai – matcha arbata
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių atranda matcha arbatą kaip alternatyvą įprastai kavai. Mitybos specialistas M. Liekis sako, kad šis gėrimas gali būti visai nebloga išeitis tiems, kurie nori sumažinti kavos poveikį cholesterolio lygiui.
„Skirtingai nuo nefiltruotos kavos, matcha arbata neturi terpenų, kurie gali padidinti cholesterolio kiekį, todėl jos vartojimas nekelia tokios rizikos“, – aiškina jis.
Matcha arbata išsiskiria ir savo sudėtimi – joje gausu antioksidantų, kurie padeda palaikyti sveiką cholesterolio lygį bei teigiamai veikia bendrą organizmo būklę.
„Be to, matchoje yra L-teanino, kuris suteikia švelnesnį ir pastovesnį energijos poveikį. Skirtingai nuo kavos, kur energijos šuolis būna staigus, o po jo greitai seka nuovargis, su matcha tokio kritimo nejaučiama“, – pasakoja M. Liekis.
Dar vienas skirtumas – poveikis virškinimui. Kava dažnai didina skrandžio rūgštingumą ir gali sukelti nemalonių pojūčių, tuo tarpu matcha arbata yra švelnesnė skrandžiui.
„Žmonėms, turintiems jautresnį virškinimą, matcha arbata gali būti geresnė alternatyva“, – priduria specialistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
