Kristina šia nuotrauka pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje. Moteris dalijosi ja, norėdama sužinoti, kas tai per kiaušiniai.
Smalsumą jai kėlė kiaušinių lizdo vieta, kuri buvo žolėje, bei raštai ant jų. Kiaušiniai buvo šviesūs su rudais taškeliais, vietomis susiliejančiais į visumą.
Naujienų portalui tv3.lt Kristina patikslino, kad lizdo diametras apima 8-9 centimetrus. Taip pat atskleidė, kad radinys buvo aptiktas Klaipėdos rajone, Dovilų miestelio pakraštyje.
Pakomentavo gamtininkas
Norint išsiaiškinti, kieno šie kiaušiniai, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su gamtininku Deividu Makavičiumi. Vyras paaiškino, kad tai per kiaušiniai ir pagal ką tai galima nustatyti.
„Kiaušiniai beveik garantuotai priklauso dirviniam vieversiui. Tam, kurio laukiame, pavasario pranašo. Tai čia jo dėtis yra.
Tai matosi iš kiaušinių rašto, iš kiaušinių dydžio, taip pat iš to, kad lizdelis sukrautas ne medyje, o ant žemės.
Aišku, jeigu norėtumėme tiksliai įsitikinti, tai reiktų matuoti kiaušinių dydį, bet šiaip visi požymiai rodo, kad tai dirvinio vieversio kiaušiniai.
Pagal folklorą vasario 24 diena yra Vieversio diena, kada jis turėtų atskristi. Tai lietuviams yra žinomas paukštis“, – pasakojo gamtininkas.
Jis pridūrė, kad tokie kiaušiniai vieversių patelių yra perimi apie dvi savaites ir auginami apie dvi savaites:
„Tai kiaušinius peri patelės. Jos padeda 3-6 kiaušinius, bet dažniausiai 4-5. Peri apie dvi savaites, o jaunikliai auga dar dvi savaites.
Jų perėjimo periodas apima 80 dienų. Daug paukščiukų žūva dėl žemės darbų, tuomet dedami nauji kiaušiniai ir perimi. Tad vieversių pastebimas mažėjimas, nes intensyvėja žemės ūkis.“
Ragina nesiartinti prie lizdų
Kalbėdamas apie dirvinio vieversio kiaušinius D. Makavičius ragino verčiau juos apeiti. Anot jo, žmonės neretai padaro žalos jaunikliams.
„Anksčiau laukai būdavo mažesni, fragmentuoti, dabar jie didžiuliai, vienarūšiai, dirbami didelės technikos, kuri sunaikina lizdus. Daug jauniklių žūva. Dėl to vieversys gali dėti ir dvi vadas ir tris, atrodo, jų mažėti neturėtų, bet mažėja.
Tai čia žmogus aptiko tą dėtį, kurią paukščiai paliko. O yra patelės, kurios kantriai peri kiaušinius, yra kurios gina, bet, šiuo atveju, patelė paliko lizdą, galbūt pamačius, kad artėja žmogus.
Patelė, tokiu atveju, galėjo eiti tykiai žeme ir tada pasišalinti, kad neišduotų to savo lizdo. Tai žmogus gal nepastebėjo, kad iš po kojų purptelėjo paukštis.
Žinokite, mus gamtoje kažkas visuomet stebi. Gal tas žmogus fotografavo, užtruko prie lizdo, jį kažkas stebėjo – kažkoks paukštis ar lapė, kurie galėjo atsekti žmogaus pėdsakais iki lizdo ir jį sunaikinti. Dėl to perdėtas domėjimasis paukščiais, gali lemti tai, kad lizdas bus sunaikintas.
Aišku, būna netyčia užtinki lizdą, bet reiktų pasišalinti. Jeigu lizdas žolėje, gėlių lauke, žmogus betrypčiodamas išmina taką ir lizdas tampa labiau matomas. Gamtoje plėšrūnai yra įsigudrinę stebėti žmogų ir tuo pasinaudoti.
Bet šiaip paukščiai lizdo be priežasties nepalieka. Aišku, būna rūšių, kurios palieka lizdus, bet retai“, – perspėjo gamtininkas D. Makavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
