Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Varnių regioninis parkas, sodybos šeimininkas apie kieme esantį bunkerį niekam nesakė iki pat mirties. Tik jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę jo žmona vaikaičiams užsiminė, kas galimai slepiasi jų kieme.
Apie unikalų kieme esantį bunkerį šeimininkas neišsidavė iki mirties
Kaip teigia vietiniai gyventojai, šis bunkeris buvo Žemaičių apygardos partizanų vado Povilo Bagdono vadavietė. Bėgant iš bunkerio šis buvo užverstas akmenimis – ir iki pat tada, kai buvo atkastas, išliko visiškai nepaliestas ir nesunaikintas, tad tapo tarsi langu į partizanų gyvenimą.
„Netoli Kuršų gyvenvietės Kūlio Daubos kaime Luokės seniūnijoje, archeologai, vadovaujami Klaipėdos universiteto archeologo dr. Gedimino Petrausko vykdė Žemaičių apygardos partizanų vadavietės bunkerio kasinėjimus.
Tai išties unikalus radinys mūsų rajone: nepaliestas partizanų bunkeris, turintis labai įdomią istoriją. Pasak archeologo dr. Gedimino Petrausko, tai 9-asis tyrinėjamas partizanų bunkeris Lietuvoje. Nuo 2016 m. daugiau jų atkasta nebuvo.
Pats Kūlio Daubos kaimo bunkeris – tipinis, apie 2 x 3 metrų. Įėjimas į jį – per šalia esančią akmeninę pirtį (pastatyta 1912 m.). Į bunkerį partizanai patekdavo pirties viduje iš sienos išėmę akmenį. Vietos gyventojai pasakoja, jog vaikams buvo draudžiama sėdėti ant pirties gulto ties įėjimo į bunkerį akmeniu, esą „tame kampe velniai gaudo“.
Pirminę informaciją istorikams apie tai, jog šalia Kuršų kaimo gali būti išlikęs nepaliestas partizanų bunkeris, papasakojo Stanislovo Servos vaikai: Vaclovas, Zuzana, Regina ir Stefa. Vėliau buvo teirautasi vietos gyventojų.
Kasinėjimų metu archeologai aptiko daugiau nei 300 įvairių radinių: nuo adatos, sagų, pieštukų grafito, trintukų iki ginklams valyti skirtų priemonių, odinių diržų su sagtimis, kvepalų buteliukų, tuščių vaistų ampulių ir kt.
Vietos gyventojų teigimu, Kūlio daubos kaimo bunkeris buvo Žemaičių apygardos partizanų vado Povilo Bagdono vadavietė. Partizanas Povilas Bagdonas buvo puikus bunkerių statytojas.
Radinys unikalus ir tuo, kad jis šiuos laikus pasiekė visiškai nepaliestas, nesunaikintas ar susprogdintas. Tad archeologai turėjo puikią galimybę tyrinėti to meto partizanų gyvenimo buitį.
Visgi kaip pavyko išsaugoti nepaliestą bunkerį? Gyventojai pasakojo, jog sužinoję, kad šiuose kraštuose veikia partizanų vadas Povilas Bagdonas, NKVD surengė pasalą: 22 automobiliais atvyko 150 kareivių, kurie pasislėpė pakelės krūmuose.
Tuo metu iš Luokės miestelio link Janapolės su šautuvu ant peties dviračiu važiavo vietos stribas Alūzas, kurį palaikę partizanu enkavėdistai sušaudė. Pamanę, jog tai ir bus jų ieškomas Šatrijos rinktinės partizanas, susėdo į automobilius ir išvyko, o kūną atpažinti nuvežė į Luokę.
Kol enkavėdistai susigaudė, jog nukovė ne partizanų vadą, o vietinį stribą, tikrasis Šatrijos rinktinės partizanas Povilas Bagdonas, sužinojęs apie tai, kad jo vadavietės vieta atskleista, skubiai bunkerį paliko.
Pasiėmę tik tai, ką galėjo panešti, ir tai, kas buvo brangiausia, užvertė bunkerį akmenimis, o sodybos šeimininkui prisakė, kad jeigu bunkeris pradės smigti (dėl medinių konstrukcijų), papildomai užpilti akmenimis bei žemėmis, kad niekas jo nerastų, ir apie tai niekada nekalbėti.
Apie tai, kad sodybos teritorijoje yra bunkeris, šeimininkas iki pat mirties niekam nepasakojo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jo žmona savo vaikaičiams prasitarė apie tai, kad teritorijoje gali būti užverstas partizanų vado Povilo Bagdono bunkeris“, – dalijosi Varnių regioninio parko specialistai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
