Ankstyvą senatvinę demenciją išduoda 1 simptomas: nepraleiskite pro akis

Kokie dar gali būti ankstyvieji demencijos požymiai?

Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, demencija yra bendras terminas, apibūdinantis sindromą, kuris sukelia nuolatinį smegenų funkcijų silpnėjimą. Jis gali paveikti atmintį, mąstymą, kalbą, elgesį ir gebėjimą atlikti kasdienes veiklas.

Šeimos gydytoja ir klinikos „The Health Suite“ direktorė dr. Asiya Maula pabrėžia, kad daugelis žmonių pirmuosius Alzheimerio ligos požymius klaidingai palaiko natūralia senėjimo dalimi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

1 skaičius parodo, ar ilgai gyvensite: daugelis jo nežino

„Galvojau, kad dar ne dugnas“ – Saulių priklausomybės nuvedė net iki gyvenimo gatvėje: štai kur buvo lūžis

Žarnyno vėžys nusinešė vos 34-erių garsios sportininkės gyvybę

„Nuolatiniai atminties, mąstymo ar elgesio pokyčiai neturėtų būti ignoruojami. Ankstyvas ištyrimas gali suteikti atsakymus, padėti gauti reikiamą pagalbą ir kai kuriais atvejais sudaryti galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose“, – sako gydytoja.

Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis ir sudaro maždaug du trečdalius visų demencijos atvejų. Nors retkarčiais užmiršti tam tikrus dalykus senstant yra normalu, pati demencija nėra neišvengiama senėjimo pasekmė.

Vienas dažniausių ankstyvųjų požymių yra atminties sutrikimai, kurie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Žmogus gali:

• nuolat užduoti tuos pačius klausimus;
• pamiršti neseniai vykusius pokalbius ar susitikimus;
• tapti vis labiau priklausomas nuo užrašų ir priminimų.

Tačiau atmintis nėra vienintelė sritis, kurią paveikia liga. Alzheimerio liga sergantys žmonės taip pat gali patirti:

• sunkumų parenkant tinkamus žodžius ar sekant pokalbį;
• problemų planuojant ir organizuojant kasdienes užduotis;
• dezorientaciją laike ar vietoje;
• prastesnį situacijų vertinimą ir sprendimų priėmimą;
• nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčius;
• atsitraukimą nuo pomėgių, darbo ar socialinės veiklos;
• polinkį padėti daiktus į netinkamas vietas ir nebesugebėti jų rasti.

„Dažnai pirmieji subtilius pokyčius pastebi artimieji. Žmogui, kuris visada buvo organizuotas, gali tapti sunku tvarkyti finansus ar planuoti susitikimus.

Kiti tampa tylesni, labiau nerimastingi arba praranda pasitikėjimą savimi situacijose, su kuriomis anksčiau susitvarkydavo be problemų“, – sakė dr. A. Maula.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Daugelis žmonių delsia kreiptis į medikus, nes baiminasi galimos diagnozės arba mano, kad simptomai yra tiesiog natūrali senėjimo dalis.

Vis dėlto specialistai ragina pasitarti su gydytoju, jei pastebimi nuolatiniai atminties ar mąstymo pokyčiai arba panašūs simptomai atsiranda artimam žmogui.

„Neretai žmonės laukia, kol simptomai taps labai ryškūs, tačiau ankstyvas įvertinimas yra labai naudingas. Diagnozė padeda suprasti, kas vyksta, suteikia galimybę gauti praktinę ir emocinę pagalbą, planuoti ateitį bei aptarti galimus gydymo ir mokslinių tyrimų variantus“, – teigė gydytoja.

Ji taip pat pabrėžė, kad Alzheimerio liga kiekvieną žmogų paveikia skirtingai. Vieni pirmiausia pastebi bendravimo sunkumus, kiti susiduria su planavimo, problemų sprendimo ar orientacijos sutrikimais.

Nors Alzheimerio ligos diagnozė gali būti labai skaudi žinia, specialistai pabrėžia, kad tai nereiškia gyvenimo pabaigos.

„Vienas didžiausių mitų yra tas, kad nustačius Alzheimerio ligą gyvenimas sustoja. Iš tiesų daugelis žmonių dar daugelį metų gyvena aktyvų ir prasmingą gyvenimą. Atvirumas padeda mažinti stigmą ir užtikrina, kad žmonės gautų supratimą bei paramą, kurios nusipelno“, – sakė dr. A. Maula.