Prieš pradedant – trumpa pastaba: kiekvienas žmogus kartais vartoja „tingią kalbą“, kai yra pavargę, patiria stresą arba tiesiog nekreipia dėmesio. Viena frazė neapibrėžia žmogaus intelekto.
5 frazės, galinčios rodyti žemą intelektą
Vis tik svarbu yra modelis: kai žmogus dažnai vartoja tas pačias frazes, tai gali būti ženklas, kad mąstymui įdedama nedaug pastangų, žmogus turi silpnus argumentavimo įgūdžius arba jam trūksta smalsumo.
Atsižvelgiant į tai, pateikiamos penkios frazės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį – pasitikrinkite, ar nepagaunate savęs jų vartojant, rašo vegoutmag.com.
1. „Aš jau žinau viską, ką reikia žinoti“
Kai tai išgirstame, pirma mintis nebūna „pasitikėjimas“, dažniau pagalvojama „uždarytos durys“.
Psichologai seniai pastebėjo, kad žmonės, turintys mažiau įgūdžių ar žinių tam tikroje srityje, dažnai būna labiau įsitikinę, kad viską suprato.
Šis pernelyg didelio pasitikėjimo modelis yra gerai dokumentuotas Dunningo–Krugerio efekto tyrimuose, kuriuose riboti gebėjimai dažnai susiję su išpūstu savęs vertinimu.
Jei norite perduoti apgalvotumą, pabandykite sakyti: „Štai ką žinau iki šiol – ką dar galiu sužinoti?“
2. „Visi žino, kad...“
Kas tiksliai yra „visi“? Tai klasikinis bandymas remtis neaiškiu konsensusu. Jis skamba įtikinamai, nes naudojasi socialinio įrodymo jėga, tačiau retai būna paremtas šaltiniais ar konkrečiais faktais.
Ši frazė leidžia kalbančiajam išvengti sunkesnio darbo – įrodymų pateikimo, kas reikalauja daugiau mąstymo ir intelektinių sugebėjimų.
Pabandykite ją pakeisti į: „Štai ką sužinojau iki šiol“, o sakydami tokius teiginius turėkite jiems ir pagrindimą.
3. „Tai tik tavo nuomonė“
Taip, nuomonės egzistuoja. Tačiau ši frazė dažnai pasirodo tada, kai faktai yra nepatogūs.
Kaip rodo tyrimai apie greitą (intuityvų) ir lėtą (apgalvotą) mąstymą, mes visi linkę ginti pirmąjį įspūdį ir ignoruoti prieštaringus duomenis.
Danielio Kahnemano darbai padeda atpažinti šį refleksą – ir sulėtinti jį tiek, kad galėtume palyginti teiginius su įrodymais.
Vietoj „tai tik tavo nuomonė“ pabandykite sakyti: „Kas pakeistų tavo nuomonę? Štai kas pakeistų manąją.“
4. „Nesigilinkim į detales“
Kai tai tampa nuolatine laikysena, ji rodo mąstymo skurdumą – įprotį taupyti protinę energiją net tada, kai tikslumas yra svarbus.
Detalėse aptinkamos prielaidos. Gilindamiesi į jas randame daug daugiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jų praleidimas nėra efektyvus: vėliau tai kainuoja daugiau.
5. „Kaip nori“ / „Yra kaip yra“
Kartais visi taip pasakome. Tačiau jei tai yra nuolat kartojama frazė ir atsakymas į įvairiausius klausimus, tai signalizuoja išmokto bejėgiškumo būseną ir tam tikrą mentalinį išjungimą.
Kai tai girdime nuolat, nemanome, kad žmogus ramiai su viskuo susitaikęs – veikiau tai reiškia, kad jis vengia tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, atsakomybės priimti sprendimus ar ieškoti būdų, kaip išeiti iš vienos ar kitos situacijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
