1. Fitoterapinių produktų veiksmingumas įrodytas moksliškai. Fitoterapinių preparatų gamyboje naudojamų augalų poveikio veiksmingumui įvertinti iki šiol buvo atlikta galybė tyrimų. Šių preparatų gydomasis poveikis žmogaus organizmui yra patvirtintas.
„Moksliškai įrodyta, kad negalavimus gydo augaluose esančios veikliosios medžiagos, tam tikri cheminiai junginiai (vitaminai, mineralinės medžiagos, alkaloidai ir kt.). Preparatų gamybai imamos tos augalų dalys, kuriose šių medžiagų yra didžiausia koncentracija. Be to, kad veikliųjų medžiagų išliktų kuo daugiau, būtina augalų sudėtines dalis ar ekstraktus tinkamai surinkti ir paruošti preparatus pagal specifinius reikalavimus“, – sako IPB administracijos vadovė Kristina Golovanova.
Augaliniai preparatai – tai cheminių junginių kompleksas, todėl tyrimai yra dar sudėtingesni nei įprastų cheminių vaistų. Jie reikalauja didesnių sąnaudų, kad būtų ne tik įrodytas farmakologinis poveikis, bet ir įvertinta, kaip veikia vienas ar kitas augaluose esantis junginys. Tuo tarpu homeopatinių ir aromaterapinnių preparatų veikimas tirtas kur kas mažiau, nėra aiškus ir jų efektyvumas organizmui.
2. Fitoterapiniai preparatai gaminami naudojant tik natūralias medžiagas.
K. Golovanovos teigimu, fitoterapiniai preparatai gaminami iš natūralių medžiagų, kad būtų išsaugomos visos augalų gydomosios savybės. Tuo tarpu homeopatiniuose preparatuose be natūralių randamos ir labai mažos koncentracijos cheminės medžiagos, kitos kilmės bioaktyvios substancijos (mineralai, gyvūninės kilmės medžiagos, kt.).
Gaminant fitoterapinius preparatus yra naudojamos žaliavos, kurios dažniausiai būna išskirtos iš viso augalo ar jo lapų, žiedų, šaknų ar kitų dalių. Tokiu būdu pagamintuose augalų ekstraktuose išsaugomos visos augale kaupiamos medžiagos, kurios veikia sinergiškai, padidina viena kitos efektyvumą ir sumažina šalutinių poveikių riziką.
3. Vartojant fitoterapinius preparatus organizmą veikia medžiagų kompleksas.
IPB administracijos vadovės K. Golovanovos teigimu, fitoterapiniuose preparatuose naudojamos augalinės medžiagos (sausieji, aliejiniai ekstraktai ir kt.) yra turtingos dalelių, besiskiriančių savo struktūra, poveikiu, veikimo mechanizmu. Vartojant tokį preparatą yra gaunamas visas rinkinys gydomosiomis savybėmis pasireiškiančių molekulių, kurios lemia visapusišką gydomąjį poveikį.
Poveikis, kurį sukelia augaliniai preparatai, būna daugialypis ir kompleksinis. Pavyzdžiui, alijošiaus ekstraktai naudojami ne tik virškinamojo trakto ligoms gydyti, bet ir veikia paviršinius odos ir gleivinės defektus, skatina gijimą ir regeneraciją, mažina uždegimą, niežulį ir skausmą, drėkina, slopina alergines reakcijas. Nuo seno žinoma medžio derva – mira – teigiamai veikia infekcijų, skausmo, burnos ertmės ligų atvejais, taip pat įrodytos ir miros uždegimą slopinančios antioksidacinės savybės.
Tuo tarpu aromaterapijoje daugiausiai naudojami iš augalų išgauti eteriniai aliejai ir kitos kvapą turinčios medžiagos, kurios yra svarbūs komponentai veiksmingam ligos gydymui. Malonus kvapas gali pagerinti nuotaiką, sumažinti tam tikrus klinikinius simptomus (pvz., citrinžolė, pipirmėtė veikia stimuliuojančiai, saldusis apelsinas padeda vaikams atsistatyti po ligų). Eteriniai aliejai gali sumažinti uždegimą, pagerinti odos regeneraciją, gydyti infekciją. Tačiau vis dėlto naudojant aromaterapiją ne visada galima užtikrinti pakankamą veikliųjų medžiagų kiekio patekimą per odą į žmogaus organizmą – kitaip nei vartojant fitoterapinius preparatus.
