fitoterapija

Šiuolaikiniame gyvenimo tempe daugelis susiduria su miego iššūkiais – nemiga, dažnu prabudimu naktį ar nekokybišku miegu. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė teigia, kad iki šiol vyrauja gajus įsitikinimas, kad vienintelė veiksminga išeitis tokiais atvejais yra receptiniai migdomieji vaistai. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai neturėtų būti pirmasis žingsnis. Daugeliu atvejų verta pradėti nuo miego higienos korekcijų ir susipažinimo su fitoterapija.

Amžiuje, kai dirbtinis intelektas sprendžia mūsų problemas, o skrydis į kosmosą nebėra epochos įvykis, krūties vėžio pažaboti iki galo, deja, dar nesugebame. Ši liga išlieka viena sunkiausių ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis, tad nenuostabu, kad pastaruoju metu itin aktualūs tampa ne tik naujausi tradicinės medicinos, bet ir fitoterapijos tyrimai bei gydymo metodai.

Stresas – itin dažnas reiškinys mūsų gyvenime. Nuolatinė įtampa, greitas gyvenimo ritmas ir vienas kitą vejantys darbai yra nuolatinis mūsų palydovas. Kartais atsiradęs ir užsitęsęs stresas gali rimtai pakenkti mūsų organizmui, todėl laidos „Sveikata.lt“ komanda pristato Jums specialų interviu, su psichoterapeutu Elmantu Pocevičiumi, apie tai, kaip suvaldyti stresą pasitelkiant fitoterapiją. Elmantai, greičiausiai prieš pradedant kovoti su stresu, reikėtų suprasti, kas tai per reiškinys.

Šaltuoju metų sezonu siaučiant įvairiems virusams vis dažniau atsigręžiama į natūralią mediciną ir gydomasi tuo, ką mums davė gamta. Apie vaistažolių naudą ir tinkamą jų naudojimą laidoje „Sveikata.lt“ papasakojo Lietuvos fitoterapijos asociacijos vadovas Elmantas Pocevičius. Fitoterapija – mokslas, tiriantis kaip augalai veikia žmonių sveikatą ir kaip gali jie gali padėti ne tik ligų gydyme, bet ir profilaktikoje. „Gydymas cheminiais preparatais yra beveik visada paremtas viena formule.

Apklausos įvairiose pasaulio šalyse rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų taiko vadinamuosius alternatyvius metodus, tarp jų – ir fitoterapiją. Visgi specialistai įspėja, kad žolelės vaistus pakeičia ne visada bei primena apie galimus pavojus ir riziką sveikatai dėl netinkamo augalinių vaistų vartojimo. Apie vaistinguosius augalus ir jų poveikį sveikatai žinoma nuo seno.

Modernios medicinos tėvu laikomas Hipokratas yra sakęs, kad pirmiausia turėtų būti gydoma žodžiu, tada augalu ir tik tuomet peiliu. Peilis mūsų laikais atitiktų ne tik chirurginius įrankius, bet ir įvairius cheminius preparatus, nuo kurių dažniausiai ir prasideda šiandienis bet kurių ligų gydymas. Tačiau vis dažniau gydant įvairius negalavimus prisimenami ir augalai. Augalų gydomąjį poveikį organizmui tyrinėja atskira medicinos sritis – fitoterapija.

Pasaulį kaustant viruso pandemijai, žmonės vis didesnį dėmesį skiria savo imuninei sistemai bei sveikatai. Ne išimtis ir „TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė. Laidos „Sveikatos medis“ kūrybinei komandai žinoma moteris atskleidė, jog tiek savo, tiek vaikų bei vyro sveikatai stiprinti renkasi tikrą gamtos dovaną – vaistažoles. Lietuva nuo seno puoselėja vaistažolių vartojimo tradicijas.

Vaistiniai augalai buvo pirmieji vaistai žmonijos istorijoje, o fitoterapija, kaip žmogaus ligų gydymas ir profilaktika naudojant augalų dalis ar mišinius, yra homeopatijos ir aromaterapijos pradininkė. Vienintelio tik fitoterapinių preparatų gamintojo „Innovative Pharma Baltics“ (IPB) administracijos vadovė Kristina Golovanova išskiria 3 priežastis, kodėl šiandien būtent fitoterapija laikoma pranašesniu gydymo būdu už aromaterapiją ir homeopatiją.