Visa laimė, kad vaikas greitai atsirado po kreipimosi į policiją ir paieškų. Vis tik dabar visiems tėvams svarbu prisiminti, kaip elgtis situacijose, kuomet kiekviena minutė gali tapti neįkainojama.
Šia tema naujienų portalui tv3.lt pakomentuoti sutiko psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis. Specialistas kalbėjo, kad yra tik viena pagrindinė taisyklė, kurios tėvai turi laikytis, siekdami apsaugoti savo atžalas.
Pokalbis padeda ne visuomet
Kiekvieniems tėvams svarbiausias yra jų vaikų gerovės ir saugumo užtikrinimas. Vis tik kartais galima vos per vieną klaidą netekti viso to, kas brangu, ir išgyventi didžiulį stresą.
Pasiteiravus psichologo, ar pokalbis su vaiku apie tai, kaip reikėtų bendrauti su nepažįstamaisiais, gali padėti, jis tikino, kad taip.
Vis tik, specialistas tuo pačiu pridūrė, kad tai nėra pagrindinė priemonė siekiant savo vaikų saugumo. Anot jo, dar nuo mažumės vaikams diegiamas savisaugos jausmas, tačiau nepaisant to ir toliau susiduriame su istorijomis apie vaikų dingimus.
„Kalbant apie pokalbius su vaikais, jie yra prasmingi, kai vaikas yra atskirai nuo suaugusiųjų, o tai aktualiau jau vyresniems vaikams. Tada tas klausimas, ką reikia pasakoti, ko nereikia pasakoti, kaip bendrauti tampa daug aiškesnis.
Įvairių perspėjimų vaikai susilaukia pradedant nuo darželio ir girdimų pasakų, baigiant mokykla ir tėvais. Dėl to pabrėžčiau, kad specialūs atskiri pokalbiai gali būti, bet nereikėtų manyti, kad jie išsprendžia visas problemas“, – paaiškino specialistas.
Pasak jo, kartais tokio pokalbio pasekmė gali būti visiškai kitokia nuo tos, kurios tikimasi.
Jis pabrėžė, kad kartais tėvai, norėdami apsaugoti vaikus ir kalbėdamiesi apie pasaulyje esančius „blogus dėdes ir tetas“ gali pasėti didžiulį baimės ir nepasitikėjimo jausmą:
„Kartais šie pokalbiai taip pat gali turėti priešingą poveikį, nes kuria vaikui priešiško pasaulio vaizdą.“
Kaip apsaugoti savo vaiką?
Kadangi pokalbiai ne visuomet gali padėti užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą, psichoterapeutas G. Navaitis pasidalijo dar viena įžvalga.
Anot jo, šis metodas yra tarsi auksinė taisyklė, kuri gali pagelbėti visiems, norintiems apsaugoti savo atžalas nuo nelaimingų atsitikimų ir piktavalių rankų.
„Yra nustatytos taisyklės, kurių visi turime laikytis, tarkime, kokio amžiaus vaikai gali būti vieni, kokia turi būti jų priežiūra.
Jeigu trijų metų vaikas buvo vienas – tai iš tėvų pusės neatsakingas poelgis ir tiek. Vadinasi, vaikai negali būti paliekami vieni.
Suaugusieji turi juos visapusiškai prižiūrėti ir neišleisti iš akių. Čia netgi ne atidumas, o įstatymų laikymasis, jie nėra šiaip sau sukurti, jie remiasi mūsų visuomenės patirtimi“, – auksinę taisyklę įvardijo specialistas.
G. Navaičio pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis tėvams, jeigu vis tik buvo susidurta su situacija, kuomet vaikas dingo, jis, pirmiausia, patarė nusiraminti.
Specialisto teigimu, svarbiausia tokiose situacijose yra blaivus, loginis mąstymas ir greita reakcija. Jis tikino, kad suvaldžius emocijas tai gali padėti greičiau aptikti dingusį vaiką.
„Kuo greičiau bus pradėta ieškoti, tuo greičiau bus surasta. Jeigu vaikas dingo kieme, kaip dažnai sakoma, prieš penkias minutes, pagalvokime, kiek toli jis gali nueiti per penkias minutes.
Tada jį bus lengviau surasti nei po penkiolikos minučių ar po penkių valandų, kai jis galėjo atsirasti nežinia kur“, – tėvams žinią siuntė pašnekovas.
Buvo pagrobtas 3-metis
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi tikrą košmarą Šlutėje išgyvenusios mamos Andželikos įspėjimu. „Saugokite savo vaikus ir jų gyvybes!!!“ – taip savo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo Šilutės rajone gyvenanti Andželika Bajorinaitė.
Moteris trumpai aprašė sukrečiančią jos šeimą prieš kiek daugiau kaip parą palietusią istoriją prie Nemuno.
„Šiandien prie Nemuno, Šilutės rajone, per keletą minučių buvo pagrobtas mano sūnus. Tik labai, labai laimingo atsitiktinumo dėka, greito kreipimosi į policiją ir nenumaldomo ieškojimo, vaiko grobikai (įtariu du vyrus), numetė vaiką į brūzgynus toli nuo mūsų vietos, kurioje žvejojome.
Nuo šoko tik dabar pradedu atsipeikėti ir viską prisiminti iki smulkmenų, kas visiškai rodo, kad vaikas niekaip negalėjo nueiti toliau nei kilometro per keletą minučių ir negirdėti mūsų šauksmo. Radome toje vietoje, kurioje prieš tai ieškojome du kartus, jau susibraižiusiu veidu nuo šakų ir su mėlyne ant skruosto.
Taip numestas vaikas galėjo įkristi į vandenį, o tuomet jau nenoriu net pagalvoti. Tikiuosi, kad policija suras šiuos asmenis. Nuo vaikų akių nuleisti negalima nei minutei,juos grobia beveik iš rankų!!!“, – rašė A. Bajorinaitė.
Su naujienų portalu tv3.lt plačiau savo istorija pasidalyti sutikusi Andželika teigė iki šiol negalinti atsigauti dėl to, kas nutiko: „Nieko baisiau gyvenime nesu patyrusi.“
Sukrečiantis pasakojimas
Šeimos išvyka į gamtą, prie Nemuno, prasidėjo dar gegužės 12-ąją. Andželika su beveik 3 metukų sūnumi ir jo seneliu apie 13 val. atvyko į Šilutės rajoną. Čia pat ir įsikūrė. Viskas klostėsi puikiai, šeima liko nakvoti gamtoje, o kitą dieną toliau žvejojo ir mėgavosi laiku gamtoje.
„Mes žvejojome prie Nemuno su nakvyne. Turiu tokią nuojautą, kad mus kažkas stebėjo. Ten yra dideli krūmynai ir takelis ant takelio, todėl lengva likti nepastebėtam. Prie Nemuno buvo vaiko senelis, aš ir sūnus, kuriam tik 3 metai.
Tik praėjus kelioms valandoms vakar susidėliojau galvoje įvykių seką. Tikrai buvome stebimi. Diena vėjuota, Nemunas bangavo, tad girdėti kas aplink vaikšto, kai esi prie upės – sudėtinga. Mūsų automobilis buvo 7 metrai nuo kranto.
Visą dieną kažkas tikrai stebėjo, kad leidžiame vaikui vaikščioti aplink mašiną. Žaisti, muzikos klausytis. Ir labai pasisekė, kad senelis anūkui davė telefoną, ko per 3 metus nėra daręs. Grojo muzika, vaikas labai žiūrėjo, tai senelis ir padavė jam telefoną“, – savo pasakojimą pradėjo Andželika.
Moteris pasakojo, kad vaikui telefonas yra lyg saldainis, jis niekur toli nuo jų nesitraukė: „Gegužės 13 d. ryte senelis nuėjo pririnkti malkų. O sūnus su telefonu prisiglaudė prie mūsų automobilio. Aš nusileidau prie meškerės, atsisėdau ant kėdutės, atsisukusi mačiau, kad sūnus žaidžia su telefonu.
O tada gal dvi minutes buvau nusisukusi ir kai atsisukau, vaiko jau nebemačiau. Šaukiau vaiką vardu, nesigirdėjo nė garso. Tada pamačiau grįžtantį senelį, kuris taip pat nesutiko anūko ir kartu pradėjome jo ieškoti.
Nebegirdėjome nei telefone grojančio radijo, nieko. Nebebuvo jokio garso. Pradėjau skambinti į senelio telefoną, bet pirmus du kartus niekas nei atmetė, nei atsiliepė. Vėliau kelis kartus kažkas atsiliepdavo, tačiau niekas nekalbėdavo. Pokalbis tęsdavosi vos kelias sekundes.
Atsargiai klausdavau sūnaus, kur jis yra, bet niekas nešnekėjo. Retsykiais tik išgirsdavau grojančią muziką ar kažką panašaus. Paskutinį kartą pokalbis tęsėsi keletą minučių. Girdėjau, kad kažkas braunasi pro brūzgynus.
Girdėjau vaiko verksmą, nuolat kažkas traškėjo. Bijojau, kad tik neįkristų į vandenį. Net nebūčiau žinojusi, kur jo ieškoti. Tada išgirdau automobilio garsą, išlėkiau į keliuką ir mačiau kaip jis lėtai juda, o iš paskos eina mano vaikas.“
Moteris čia pat užduoda klausimą: „Koks normalus žmogus matytų taku einantį mažą vaiką ir važiuotų nuo jo?“
Andželika teigia, kad minėtas automobilis, galimai vairuotojui pamačius moterį, sustojo ir iš jo išlipo du vyrai, kurie galimai apsimestinai susirūpinusiu balsu tepasakė: „Kaip čia toks mažas vaikas vienas vaikšto“.
„Tą akimirką mano sūnus vėl pradėjo eiti link tų vyrų, o kažkuris iš jų pasakė – „ne, ne, eik pas savo mamą“. Mano sūnus labai pasitiki visais. Jei jį kas užsikeltų ant pečių ir pradėtų nešti, tai jis nė garso neišleistų. Tada pasakiau jiems, kad atvažiuoja policija, tai tie vyrai sušoko į automobilį ir nuvažiavo. Prieš tai dar padėkojau jiems, nors pati nesuprantu, už ką.
Po kelių minučių atvyko policija, patikrino blaivumą. Alkotesteris parodė nulius. Aiškinau pareigūnams apie įtartinus vyrus, tačiau policininkė teigė, jog vaikas ir pats galėjo nueiti nemenką atstumą. Jautėsi jų skeptiškas požiūris. Esą aš nusisukau nuo vaiko ir jis apie kilometrą nuėjo per tas 2-3 minutes bei įkrito į šabakštynus prie upės. Jie pažadėjo paieškoti to automobilio ir apklausti tuos vyrus. Tuo tada viskas ir pasibaigė“, – kraupiais prisiminimais dalijosi Andželika.
Policijos reakcija
Policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad dėl šito atvejo buvo sulaukę motinos skambučio: „Buvo gautas pranešimas gegužės 13 d. 9.06 val., kad dingo pranešėjos vaikas.
Buvo išsiųstos pajėgos, bet mama pati vaiką susirado ir ji niekam pretenzijų nepareiškė. Kad vaikas galėjo būti pagrobtas ar patyrė sužalojimų ji neminėjo. Atvykę pareigūnai jokių sužalojimų taip pat nepastebėjo.“
Vis dėlto, policijos atstovų teigimu, po mamos įrašo socialiniame tinkle, pareigūnai su ja dar bendraus. Tą patvirtino ir Andželika, kuri šį trečiadienį sulaukė tyrėjos kvietimo atvykti į komisariatą.
Moteris pridūrė, kad tik iš pat pradžių jokių pretenzijų niekam neturėjo, nes buvo ištikta šoko ir dar nesuvokė kokiame dideliame pavojuje buvo atsidūręs jos trimetis.
„Vėliau jau pasidalijau su pareigūnais savo įtarimais, bet į juos, regis, reaguota tik paviršutiniškai“, – apgailestavo Andželika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
