„Visada žinojome, kad grįšime. Atėjo laikas“, – sako Mantas Jacinkevičius, vienas iš trijų draugų, kurie ne tik dirba kartu, bet ir dalijasi bendru gyvenimo tikslu – kurti grožį savo šalyje.
Kartu su Donatu Kuncevičiumi ir Martynu Pranckumi jie praėjusią savaitę baigė pirmąjį Panevėžio bažnyčios skardinimo etapą – du įspūdingus bokštus bei centrinę arką.
Iš Norvegijos – į bažnyčios bokštus
Trys meistrai grįžo iš Norvegijos tik pernai, bet jų darbo tempai įspūdingi. Radviliškyje jie įkūrė savo dirbtuves, įsigijo visas reikalingas stakles ir įrankius, o pirmasis rimtas projektas – Panevėžio bažnyčia – pasiekė juos netikėtai greitai.
„Darbas užsienyje vargina, nes palieki šeimą, draugus, namus. Pradėjome galvoti, kad reikia kažką daryti Lietuvoje. Tad supratę, kad visi mokame skardinti, nutarėme, jog reikia to imtis“, – pasakoja Mantas.
Klebonas Romualdas Zdanys, atsakingas už bažnyčios atnaujinimą, norėjo ne tik profesionalų, bet ir žmonių, kurie šį darbą atliktų su meile. Tad, sužinojęs apie iš Norvegijos grįžusių lietuvių komandą, pasirinko būtent juos.
„Jie užsidegę padaryti kažką gražaus, dėl to džiaugiuosi“, – teigia klebonas.
Bokštai, svyruojantys vėjyje
Darbas nėra lengvas – 43 metrų aukštyje, esant stipriam vėjui, konstrukcijos svyruoja net 15–30 centimetrų.
„Turi kažkiek bijoti aukščio. Baimė net padeda – primena, kad nesi ant žemės“, – dalijasi Mantas.
Kasdien į viršų ir žemyn jie stelažais keliauja po 8–9 kartus. Tai reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir ypatingo dėmesio detalėms. Bažnyčios bokštai – ne paprasti lankstiniai, tad teko investuoti ir į specialią įrangą, prisitaikyti prie sudėtingų formų.
„Labai malonu prisidėti prie tokio objekto. Tai buvo mūsų visų svajonė ir siekiamybė, tačiau galvojome, kad gal už 5 ar daugiau metų. Mūsų nuomone, tai – aukščiausios prabos darbas. Bet tikrai nė sapnuose nesapnavome, kad taip greit gausime įgyvendinti svajonę“, – džiaugiasi Mantas.
Amato meistrai – skirtingi keliai, vienas tikslas
Kiekvieno iš trijų vyrų istorija – savita. Donatas 15 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kol pajuto, kad nori mokytis amato. Norvegijoje pradėjo nuo pagalbinių darbų, kol galiausiai tapo meistru.
„Kaip žmonės skardino prieš 100 metų, taip ir dabar – daug rankinio, fizinio darbo“, – pasakoja jis.
Martynas nuo pat mažens mėgo kažką konstruoti ir ne kartą emigracijoje dirbo įvairius nekvalifikuotus darbus. Į Lietuvą buvo grįžęs, gavęs šaukimą iš kariuomenės, atlikti 9 mėnesių tarnybos. Baigęs ją, išvyko su Mantu į Norvegiją bei išmoko skardinimo amato.
„Smagu prisidėti prie istorijos. Po to, keliaujant po Lietuvą, grįšiu į Panevėžį ir būtinai pasidžiaugsiu, kad ir aš prisidėjau prie šios bažnyčios grožio“, – tikina vyras.
Na, o Mantas – buvęs technikas geležinkelyje, kuris dirbdamas Norvegijoje atrado skardinimą kaip ne tik pelningą, bet ir kūrybišką veiklą. Būtent jis subūrė komandą ir pakvietė draugus susijungti bendram verslui.
Visi – lygūs
Svarbu pabrėžti, kad šioje trijulėje viršininko nėra. Visi draugai – lygūs.
„Jei atsiranda viršininkas, atsiranda ir pykčiai. O mes kartu ir pasijuokiame, ir sprendžiame iškilusias bėdas. Vienas yra stipresnis vienoje srityje, kitas – kitoje, todėl puikiai vieni kitus papildome“, – sako Mantas.
Palikimas ateičiai
Simboliška, kad pradėję darbus, jie rado žinutę, paliktą ankstesnių meistrų.
„Šie ir kiti bokšto karnizai keisti nuo pat viršaus, t. y. visi iš eilės. Darbai atlikti 1979 metų vasarą, meistro Andrijausko Antano, gimusio 1928 m., gyvenančio Panevėžyje, Palangos g. 36, vadovaujant klebonui Juodeliui“, – rašoma istoriniame raštelyje.
Pasiteiravus, kur padėjo rastą raštelį, vyrai teigė, kad atidavė jį klebonui, o šis, tikriausiai, pasidėjo į archyvą.
„Dar prieš darbų pradžią, patys galvojome, kad paliksime kokį raštelį, tačiau kai radome patys, įsitikinome, jog ir mums būtina tai padaryti. Taigi, ant antrojo bokšto paslėpėme dvi nuotraukas: savo trijulės ir klebono. Tai mūsų žinutė ateities kartoms, kad šie darbai atlikti su meile, pagarba istorijai ir viltimi, kad grožis liks ilgam“, – pasakoja Mantas.
Dvi istorinės nuotraukos ir jautrus raštelis
Ant klebono nuotraukos pasirašė pats R. Zdanys su gimimo data, o ant trijulės nuotraukos užrašytas šis tekstas:
„Šios bažnyčios bokštai buvo skardinti ir kiti paruošiamieji darbai buvo atlikti 2025 metų vasarą, vadovaujant klebonui Romualdui Zdaniui, jo nuotrauka padaryta ant antrojo bokšto viršūnės. Darbus atliko meistrai iš Radviliškio: Donatas Kuncevičius, Mantas Jacinkevičius, Martynas Pranckus.
Tegul šis stogas saugo Dievo namus ir visus, kurie čia renkasi maldai. Jeigu kada nors ateityje šis stogas bus ardomas ar tvarkomas, žinokite, kad mes su meile ir atsakomybe atlikome šiuos darbus. Su pagarba ateinančioms kartoms.“
Bažnyčios skardinimo darbai tęsiasi
Pirmasis etapas – du bokštai ir centrinė arka – baigėsi praėjusią savaitę. Rudenį jų laukia balkonų stogelių skardinimas, o kitąmet – visas viršutinis bažnyčios stogas. Darbai iš viso siekia apie 500 tūkst. eurų ir turi būti baigti iki pavasario.
Nors užsakymų netrūksta, šiuo metu visa brigados energija skirta tik šiam vienam, ypatingam projektui. Jie netgi dalinasi darbų eiga socialiniuose tinkluose – kuria „TikTok“ ir „Facebook“ vaizdo įrašus, kurie sulaukia didelio susidomėjimo.
„Taip, užsakymų sulaukiame, tačiau tenka juos atšaukti, nes dabar prioritetas – bažnyčia“, – tikina Mantas.
Autorė: Samanta Ilonytė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
