Nedidelis guzelis, kurį Monika užčiuopė krūtyje vieną 2024-ųjų pavasario dieną, iš pradžių neatrodė vertas panikos. Tuo metu jai buvo 25-eri, o iki 26-ojo gimtadienio buvo likęs vos mėnuo – amžius, kai apie rimtas ligas net nepagalvoji.
Ji buvo tikra, kad nieko blogo nutikti negali, o artėjantis bakalauro darbas atrodė kur kas svarbesnis. Visgi tas iš pažiūros nereikšmingas radinys tapo slenksčiu į kelionę, kuriai ji nebuvo pasiruošusi.
Šiandien Monika naujienų portalui tv3.lt dalijasi savo istorija – apie abejonę, baimę ir galiausiai sprendimą nebeignoruoti kūno siunčiamų signalų, ką ragina daryti ir visus.
Pirmieji ligos simptomai
Monika pasakoja, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto, kai krūtyje užčiuopė guzelį, nors kitų negalavimų nejautė ir sveikata nesiskundė.
„Manyje buvo negatyvo ir užsislėpusios depresijos neaišku dėl ko. Galbūt tai buvo vienas iš simptomų“, – samprotauja ji.
Vis dėlto, nors guzelį aptiko kovo mėnesį, pas gydytojus nuėjo tik liepą, manydama, kad dėl jauno amžiaus nieko rimto nutikti negali, juolab nejautė jokio skausmo.
„Tuo metu rašiau bakalaurą ir galvojau, kad pasidarysiu tyrimus vėliau, o tai gali palaukti“, – atvirauja Monika.
Ji nusprendė pasitikrinti privačiai, nors labai bijojo echoskopijos. Iš gydytojo žvilgsnio ir klausimų ji pajuto, kad kažkas gali būti negerai. Buvo paskirta skubi biopsija ir prasidėjo įtempta savaitė laukimo, kupina nerimo ir nežinios.
„Gydytojas sakė: „Aš labai nenoriu tikėti, kad kažkas blogo gali būti tokiame amžiuje, nes atrodė tikrai labai negražiai per echoskopą,“ Jis pridūrė, kad būna visko, ir nepiktų uždegimų“, – sako Monika.
Vis dėlto, nors ji tikėjosi, kad tai tik uždegimas, po savaitės iš patologijos centro gavo šokiruojančią žinią – patvirtintas piktybinis krūties auglys. Nuo tada prasidėjo visas gydymo kelias. Be to, liga jau nebebuvo pradinėje stadijoje – ji buvo pažengusi, todėl viskas turėjo vykti itin greitai.
„Prasidėjo tyrimai: kompiuterinė tomografija, MRT, vėžio žymenų tyrimas. Vėliau vyko gydytojų konsiliumas, jie sprendė, kokį gydymą taikyti. Viskas vyko ganėtinai greitai – jeigu man ligą patvirtino liepos gale, aš jau rugpjūčio viduryje pradėjau gydymą“, – atskleidžia ji.
Anot Monikos, jai buvo paskirta chemoterapija ir biologinė terapija, nes jos vėžys yra HER2 tipo – greito augimo, agresyvus ir sunkiai kontroliuojamas.
Atskleidė, kaip dabar jaučiasi
Šiuo metu merginai gydymas vis dar tęsiasi – ji vartoja vaistus, o kadangi liga nebuvo pradinėje stadijoje, tikėtina, kad gydymas bus palaikomas ilgą laiką, kad liga būtų kontroliuojama, lyg tai būtų lėtinė būklė.
„Pirmąjį ligos etapą, pirmuosius metus, aš praėjau, nes viskas prasidėjo nuo chemoterapijos kartu su biologine terapija. Man taikė standartinę chemoterapiją, nuo kurios krenta plaukai. Gavau šešis chemoterapijos kursus, po kurių buvo operacija, o vėliau – radioterapijos gydymas“, – patikslina ji.
Monika sako, kad iš viso turėjo 25 radioterapijos seansus. Paklausta, kaip jautėsi po tokio gydymo, ji prisipažįsta, kad šalutinius poveikius pajuto tik vėliau.
„Yra odos nudeginimas, kuris dabar užgijęs. Jaučiamas didelis nuovargis. Norėdavau anksčiau eiti miegoti, stengdavausi klausyti savo kūno, palaikyti gerą emocinę būklę, daug valgyti naudingo maisto ir būti gryname ore“, – prisimena Monika.
Pasak jos, liga stipriai ją užaugino ir sustiprino. Ji stengėsi žiūrėti į gydymą pozityviai, nes žinojo, kad nusiteikus blogai, būtų dar sunkiau.
„Šios ligos gydyme sunkiausia yra psichologiškai, nes tai ne tik trauma, kai išgirsti diagnozę, bet ir ilgainiui tai lieka atmintyje. Žinai, kad vėžys, nesvarbu kurios stadijos, vis tiek egzistuoja“, – teigia ji.
Gydymo metu neteko plaukų
Monika sako, kad matyti save tokią, kokia niekada nebuvo ir nesitikėjo, kad bus, buvo tikras išbandymas. Anot jos, visada galvojo, kad vėžio gydymas – ne apie plaukus, nes jie ataugs po ligos, tačiau ne visada pavykdavo save taip nuraminti.
„Kai pati atsiduri tokioje situacijoje, bandai save raminti psichologiškai, bet tai yra labai sunkus etapas. Kai man suleido pirmą chemoterapijos kursą, aš bijojau momento, kada pradės slinkti plaukai. Tuo pačiu buvo įdomu, kaip atrodysiu be jų, nes tai buvo neišvengiama. Bandžiau įsivaizduoti, bet nelabai sekėsi“, – sako ji.
Pasak Monikos, kai plaukai pradėjo slinkti, sunkiausias momentas buvo, kai jie ėmė veltis į vieną gumulą – ji negalėjo išimti plaukų gumytės, nes jie atrodė tarsi „šienas“.
„Supratau, kad ateina laikas skusti plaukus. Mama juos nuskuto, labai daug verkiau, bet po to jaučiausi 10 kartų stipresnė, nes tai įvyko – ko labai bijojau“, – atvirauja Monika.
Ji priduria, kad teko išmokti priimti save tokią, kokia yra, nes matant kitų moterų gražius plaukus, viduje buvo skaudu.
Siunčia patarimą
Monika sako, kad sveikas žmogus dažniausiai nesusimąsto apie tai, jog gyvename ribotą laiką, nes neturi tam priežasties, kas sukeltų tokias mintis. Vis tik, anot jos, kai susiduri su liga, automatiškai pamatai daugiau gyvenimo grožio ir suvoki, dėl ko verta gyventi.
„Supranti, kad reikia kiek įmanoma daugiau pamatyti, juoktis, mažiau pykti, semtis geresnių dalykų, fokusuotis į save ir programuoti teigiamais dalykais tiek, kiek įmanoma“, – teigia ji.
Monika pataria visiems, pajautusiems bent menkiausią pokytį, nedelsti ir pasitikrinti, nes jos istorija įrodo, kad jaunas amžius nėra apsaugantis kriterijus.
„Jauni žmonės dažnai neina tikrintis, kai nieko neskauda ir viskas atrodo gerai. Reikia išmokti labiau rūpintis savimi, suprasti gyvenimo trapumą ir suvokti, kad niekas neturime garantijos“, – sako Monika.
Ji priduria, kad svarbu reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus, koncentruotis į save ir nepasiduoti. Lengviausia, anot jos, yra „nurašyti save“, tačiau gyvenimas ir mylimi žmonės yra vertinga priežastis stengtis ir kovoti.
Monikos istorija primena, kad net maži signalai, kuriuos siunčia kūnas, gali būti labai svarbūs, o rūpestis savimi – tai ne tik savisaugos aktas, bet ir galimybė pilnavertiškai išgyventi kiekvieną akimirką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
