Naujienų portalui tv3.lt Greta su šypsena veide sako: nėra nieko neįmanomo, o įsivaizdavimas, kad studentavimo metais neįmanoma gauti paskolos ar tapti nekilnojamojo turto savininkais, tėra tik įsivaizdavimas.
Vilniuje gimusi ir užaugusi G. Namentkevič sako visada sulaukianti klausimo, kodėl neliko sostinėje, o patraukė gyventi į uostamiestį.
Atsakymas paprastas – nors ne vienas pagalvotų, kad čia priviliojo galimybė būti arti jūros (nors, pripažįsta, ir tai turėjo įtakos – jūrą pamilo dar vaikystėje), vis tik labiausiai norėjosi vieno – „pabėgti“ iš Vilniaus.
Būstui planavo susitaupyti iki universiteto baigimo
Šiuo metu ji čia studijuoja žurnalistiką, o ir istorija, kaip gyvenimo keliai atvedė į Klaipėdą, įdomi. Kai rinkosi, į kokią aukštąją mokyklą stoti, iš pradžių buvo įrašiusi Vilniaus universitetą, tačiau jau paskutinę naktį, kai dar galėjo pildyti prašymus LAMA BPO svetainėje, tarp pasirinkimų išvydo Klaipėdą – pažymėjusi ją, ištrynė visus kitus pasirinkimus ir laukė atsakymo – pasiseks ar ne.
Planas išdegė su kaupu – į studijas ji buvo priimta, tad susikrovė daiktus ir iškeliavo į pajūrį. Kaip ir daugelis studentų, nuo pat pirmųjų atsikraustymo dienų apsigyveno bendrabutyje.
„Ir čia buvo kuriozas – iš pradžių negavau bendrabučio, nes buvau užpildžiusi ne tą prašymą, bet viskas greitai išsisprendė, nes žmonės neretai atsisako gyventi bendrabutyje, ypač šiame, kuriame gyvenu, nes jis kiek prastesnis“, – šyptelėjusi pasakoja pašnekovė.
Čia, bendrabutyje, susipažino ir su savo vaikinu – per Naujuosius metus jiedu minės jau trečiąsias draugystės metines. Greta pripažįsta, kad vos atvykęs studijuoti į Klaipėdą draugas aiškiai žinojo, ko nori – nuosavo būsto, kad nereikėtų leisti pinigų mokant nuomą, juk lygiai taip pat juos gali investuoti į savą būstą.
„Tai buvo jo planas – per laikotarpį, kol gyvena bendrabutyje, susitaupyti ir nusipirkti butą. Aš prisijungiau, nors pradžioje spyriojausi ir sakiau, kad nenoriu paskolos, nes daug kas gąsdino, kad paskola yra baisu, kad reikės visą laiką mokėti. Dabar pagalvojus – juk nuomą taip pat reikia mokėti nuolat.
Vaikinas „įkrėtė proto“, viską paaiškino – kaip viskas yra su paskola. Aš labai bijojau atsakomybės – kad jeigu kažkas nutiks, iš mūsų gali atimti būstą ar galime turėti problemų su teisėsauga. Mąstymas buvo net kiek vaikiškas“, – juokdamasi prisimena ji.
Kruopštus biudžeto planavimas – raktas į sėkmę
Įtikinta, kad toks sprendimas tik į naudą, Greta ėmė nekantrauti ir ragino imtis veiksmų, kad svajonė taptų realybe. Ji pati save apibūdina kaip žmogų, kuris, jei kažko nori, nieko nelaukia – griebia jautį už ragų.
Tad nieko nelaukdami jie žengė pirmąjį žingsnį – ėmė atidžiai ir kruopščiai planuoti savo biudžetą:
„Pasižiūrėjome, kiek pinigų abu gauname, pasidarėme „Excel“ lentelę – tikrai nejuokauju – kiekvienas centas buvo suskaičiuotas: kiekvienas gimtadienis, kiekviena šventė, kuri mums svarbi – apskaičiuota.
Kiekvienas mūsų piniginis žingsnis buvo suplanuotas. Ir nors pirminis planas buvo taupyti, kol baigsime universitetą, vieną dieną „įlindau“ į skaičiuoklę, pažiūrėjau, kiek susitaupėme, ir pasakiau: „Bet mes jau galime ieškotis buto.“
Intensyvesnės būsto paieškos prasidėjo gegužę, nors jau nuo pat idėjos atsiradimo vis atsidarydavo skelbimų portalus ir ieškodavo potencialių variantų. O ieškojo laikydamiesi kelių kriterijų: plotas – apie 40 kv. m, kaina – iki 60 tūkst. eurų, name – renovuotame arba tokiame, kur planuojama renovaciją. Geriausia – ne pietiniame Klaipėdos rajone, kur dabar gyvena bendrabutyje, nors neatmetė ir tokio varianto.
„Ieškojom, ieškojom ir nebeliko variantų. Vieną svarstydavome pasiimti, bet kažkas netikdavo, kitą – ir jau ėmė svirti rankos, nes atrodė, kad butų yra, bet nėra tinkamų. Galiausiai pagalvojome, kad gal verta pasižiūrėti brangesnį, ir taip radome tinkamą: renovuotame name, pirminė kaina – 79 tūkst., dar nusiderėjome.
Pamačiusi tą pačią dieną iškart pasakiau: „Važiuojam apžiūrėti.“ Nuvažiavome, pažiūrėjome – butas mums patiko. Tereikėjo užeiti į jį ir pajusti, kad kažkas jame gerai, nors viską reikėjo perdaryti“, – apie pakeistus kriterijus ir atrastą būstą pasakojo G. Namentkevič.
Netiki, kad studentai be tėvų pagalbos įsigijo būstą
Nors pirminį planą ir teko pakoreguoti, dabar Greta su draugu yra 53 kv. m buto savininkai. Ji juokiasi – net patys netikėjo, kad pirks tokį didelį, bet sprendimas iškart buvo aiškus – jiedu netruko pajusti, kad tai jų vieta.
Tai atitiko visus lūkesčius: butas – naujai renovuotame name (renovacija dar nė nebaigta), su atnaujinta laiptine, kvadrato kaina – apie 1,4 tūkst. eurų (butą įsigijo už 76 tūkst. eurų), o pradiniam įnašui pakako 15 proc. sumos, nes iš pradžių manė, kad reikės 20 proc.
Tikrai ne kiekvienas tokiame jauname amžiuje gali pasigirti, kad turi nuosavą būstą – o tuo labiau įsigytą vien iš savo sukauptų lėšų.
„Iš tiesų niekas netiki. Visi galvoja, kad padėjo tėvai ir neįmanoma studentui išsimokėti paskolos, ir jos iš viso net neduoda. Mūsų niekas net neklausė, ar esame studentai – tik žiūrėjo į tai, kiek gauname pajamų iš darbo.
Man atrodo, net jeigu esi studentas, bet dirbi atsakingai, gauni pastovią algą – viskas yra įmanoma. Aišku, kiekvienas atvejis individualus, bet visgi reikia stengtis ir viskas tikrai pavyksta“, – įsitikinusi Greta.
Paskolą jiedu specialiai ėmė 30 metų laikotarpiui – tai šiuo metu leidžia mokėti mažesnes įmokas, apie 300 eurų, tačiau su sąlyga, kad galės grąžinti pasiskolintą sumą anksčiau. Toks variantas jiems – idealus, nes kol kas laukia nemažai būsto remonto ir pertvarkymo darbų.
Bute laukia pokyčiai, visi – savo rankomis
Greta su vaikinu nusprendė viską daryti patys, savo rankomis, bet mergina šypteli, sakydama, kad nežinia, kaip viskas pasisuks, tačiau laikysis užsibrėžto tikslo: atnaujinti būstą kuo pigiau ir susikurti tokią aplinką, apie kokią svajoja.
„Jau išgriovėme sieną bei išnešėme plytas – darysime vieną labai didelę erdvę. Su virtuve ir didžiuoju kambariu ji sieks virš 30 kv. m. Tai bus tikrai didelė erdvė – kartais tokio ploto būna vieno kambario butai.
Bet mūsų pagrindinis tikslas – butą įsirengti kuo pigiau, neslėpsime šito. Ir tikrai nevengsiu atiduotuvių, nevengsiu pigesnių dalykų, seksiu visas nuolaidas, nes aš mėgėja ir drabužius pirkti su didžiausiomis nuolaidomis, tad ieškosiu ir statybinių medžiagų, ir kitokių nuolaidų.
Tikslaus biudžeto nesame numatę, bet norėtume įtilpti iki 10 tūkst. eurų. Kol kas brangiausia, kas mūsų laukia – virtuvinis komplektas, bet jį bandysime imti išsimokėtinai, nes bent kuriam laikui taip vis tiek gaunasi pigiau“, – planus dėstė G. Namentkevič.
Pirmuosius ir svarbiausius darbus – įsirengti didžiąją erdvę ir miegamąjį – pora planuoja pasidaryti iki žiemos, o viską užbaigti iki kitos vasaros, kai baigs universitetus, kad iš bendrabučio galėtų kraustytis tiesiai į naujai įrengtą būstą.
„Esu ne kartą girdėjusi ir ne vienas žmogus sakė, kad geriau pradžioje viską pasidaryti, nes paskui bus taip, kad įprasime prie netvarkos, nesutvarkytų kampelių. Kažkas iš pradžių gal trukdys, o vėliau priprasime ir sakysime: nieko tokio, galime gyventi ir taip.
Kad taip nebūtų, norime viską susitvarkyti. Manau, kad tai tikrai įmanoma. Kadangi didelė erdvė, sekantis planas – elektra, norime ir ją kitaip prasivesti, bet visa tai darys mano vaikinas.
Nežinau, iš kur šis žmogus turi tiek gabumų, bet tikrai turi ir aš juo pasitikiu. Beliko man išmokti viską padaryti, nes darbų turiu ir aš: sienas nudažyti, špakliuoti. To dar reikės pasimokyti, bet tikiu, kad viskas yra įmanoma“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasakodama apie tai, kaip atrodys jos svajonių namai, Greta šypsosi – visur šviesios spalvos, modernus interjeras, kuo mažiau daiktų ir daugiau laisvos erdvės, kad vos užėjus pro duris pasijustų, jog butas – didelės kvadratūros, vietos būtų ne tik prisėsti, bet ir pašokti.
Prieš akis dar daugybė darbų, bet jiedu įsitikinę – juk nėra nieko neįmanomo! Reikia bandyti, daryti, o jei kur ir nelygiai nudažys sieną – tai ne pasaulio pabaiga, o geriausiai žinios pasisavinamos per praktiką.
Patarimas visiems – nebijoti
Paklausta, kokį patarimą duotų kitiems, Greta nusijuokia – nenori būti mentore, bet pabrėžia, kad daugelis turi neracionalių baimių ar įsitikinimų, kurie stabdo. Bet kai yra didelis noras, ugnelė širdyje – viskas pavyksta, net jei kelyje ir klystama:
„Mes visą laiką kažko bijom. Bijom, kad kažkas nepavyks, kažkas nutiks, kažką padarysiu ne taip. Baimė yra vienintelis trukdis, bet mes, žmonės, viską galim, mes taip lengvai prisitaikome prie gyvenimo... Reikia tiesiog imti ir bandyti.
Ką aš supratau: jeigu žmogus kažko neturi, nebando siekti – jis to iš tikrųjų ir nenori, nes jeigu nori – eisi ir pasieksi, net jei dešimt kartų krisi. Tikrai ir mums buvo sunku, nubraukiau ne vieną ašarą, kad neleidžiu sau kažko nusipirkti, bet kiekviena tokia mano „auka“ buvo vardan didelio tikslo. Geriau negausiu kažko mažo, nereikšmingo, bet dabar jau galiu drąsiai sakyti: mes turime butą, turime kur gyventi.“
Pašnekovė prisimena ir mamos dažnai kartojamą frazę: „Vanduo po gulinčiu akmeniu neteka.“ Tad reikia „ridentis“, nestovėti vietoje – juk tik taip galima išplaukti į platesnius vandenis.
Ji priduria, kad daugelis mano, jog tam, kad įsigytų būstą, jiems teko paaukoti viską – ir pramogas, ir keliones. Tačiau į tokius pasakymus numoja ranka: tokioms išlaidoms turėjo atskirą eilutę skaičiuoklėje ir neseniai buvo išvykę į užsienį.
Bet vis tik galimybė Klaipėdą vadinti savo namais verta visko: ir pagyvenimo akylai skaičiuojant kiekvieną centą, ir užtrukusių paieškų. Greta pastebi – ne vienas nuvertina uostamiestį kaip potencialo neturintį miestą, tačiau ji su tuo visiškai nesutinka ir Klaipėdą vadina galimybių miestu.
„Jeigu ne Klaipėda – aš nežinau, kada Vilniuje nusipirkčiau butą. O pati Klaipėda yra ramybės uostas. Kaip sakau, ji ne kiekvienam, bet su kiekvienu, kuris čia atvažiuoja. Labai norėčiau, kad žmonės nenurašytų Klaipėdos, ją pamiltų ir matytų joje didelę perspektyvą, nes jos čia tikrai yra“, – linkėjo G. Namentkevič.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
