Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.03.23 10:18

Žodį „koronavirusas“ pasaulis išgirdo dar labai neseniai. Šiandien jis keičia kiekvieno iš mūsų kasdienybę. Paskelbtas karantinas skaudžiai palietė negalią turinčius žmones – nebeveikia dienos užimtumo centrai, sudėtingiau gauti medicinos, asmeninio asistento paslaugas. Pasak Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, dabar susiklosčiusi situacija vienaip ar kitaip veikia kiekvieną iš mūsų. 

Koronavirusas (nuotr. Shutterstock.com)

Koronavirusas (nuotr. Shutterstock.com)

Virusas sėja nerimą ir baimę 

Psichiatras sako, kad daugiausia baimių kyla dėl to, kad tai, kas dabar vyksta, – nauja, panašios situacijos nepamena net vyresnio amžiaus žmonės. „Kodėl tai ypač stipriai veikia psichiką? Todėl, kad pažeidžiamas pagrindinis žmogaus poreikis – saugumo jausmas“, – aiškina M. Marcinkevičius. 

REKLAMA

Šis pamatinis kiekvieno iš mūsų poreikis pažeidžiamas keliais aspektais. Pirmiausia atsiranda baimė sirgti, mirti. „Jauni žmonės galbūt žino, kad gali susirgti ne itin sunkia forma, bet jie baiminasi dėl vyresnių artimųjų sveikatos. Ši mirties, sunkios ligos baimė yra vienas baisiausių stresų žmogaus gyvenime“, – pabrėžia M. Marcinkevičius. 

Paskelbus ekstremalią situaciją, karantiną, daugeliui žmonių atsiranda ir finansinio nesaugumo jausmas. „Daug žmonių šiuo metu nedirba, kitiems kyla grėsmė prarasti darbą ar verslą. Žmonės supranta, kad dabartinė situacija gali sukelti rimtą ekonomikos krizę, net gaunantys stabilias pajamas gali jų nebegauti. Žmonės bijo, kad sustos pensijų, neįgalumo išmokų mokėjimas. Panašios baimės taip pat labai smarkiai veikia visus“, – kalba pašnekovas. 

Pasak psichiatro, dar sudėtingesnėje situacijoje atsidūrę tie, kurie išvykę iš Lietuvos ir negali grįžti namo. Vieni užstrigę ties uždarytomis šalių sienomis, kiti – egzotiškuose kraštuose. Visi jie patiria didžiulį stresą bei nesaugumo jausmą. 

Dar viena unikali žmonių grupė – grįžę iš užsienio ar turėję kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu ir priversti būti laikinai izoliuoti. „Žinome, kad žmonės izoliuojami kalėjime ar skiriant namų areštą, tai – bausmės forma, ji labai neigiamai veikia žmogų. Žinoma, jei izoliacija tęsiasi porą savaičių ir dar savuose namuose, pakelti ją nėra sunku. Vis dėlto esama žmonių, kuriems sudėtinga būti izoliuotiems ir tokį trumpą laikotarpį. Ypač sunku būti izoliuotam vienam, nes tuomet prisideda nerimas dėl artimųjų ir panašiai“, – aiškina M. Marcinkevičius. 

REKLAMA

Jo teigimu, tai, ką dabar patiria dėl karantino izoliuoti žmonės, grįžę iš užsienio ar turėję kontaktų su užsikrėtusiais žmonėmis, labai primena stigmą, kurią jaučia turintieji psichikos negalią: „Visuomenė lyg ir viešai nesmerkia tokių žmonių, tačiau jų vengia, stengiasi nebendrauti, laikytis atokiau. Izoliuotieji lyg jaučia kaltę, kad yra ne tokie kaip kiti, galbūt pavojingi kitiems, o kartais netgi susilaukia patyčių ar juokelių dėl savo dabartinės būsenos.“ 

Žmonės išgyvena ir dėl to, kad jų socialiniai kontaktai stipriai apriboti: negalima susitikti su draugais, išgerti kavos, pasikalbėti. Dažnam trūksta lankymosi sporto klubuose, komandinių žaidimų, prie kurių buvo įpratęs. Visuomenės psichiką itin neigiamai veikia ir situacijos neapibrėžtumas: „Niekas nežino, kaip prognozuoti viruso plitimą. Kaip matome, liga plinta visai kitaip, negu buvo prognozuota: Azijos šalys su tuo beveik susidorojo, o Europa, kuri garsėja gera sveikatos apsauga, tampa lydere pagal susirgusiųjų skaičių. Neapibrėžtumas, ateities baimė neišvengiamai turi neigiamos įtakos psichikai.“ 

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro archyvo nuotr.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro archyvo nuotr.

Gynybiniai mechanizmai 

M. Marcinkevičiaus teigimu, kai žmogaus psichika yra veikiama stiprių stresogeninių veiksnių, įsijungia gynybiniai mechanizmai. Jie gali būti įvairūs. Vienas iš psichologinės gynybos būdų – situacijos ignoravimas. „Visa tai matėm iš Italijos, Ispanijos pavyzdžio, – sako psichiatras. – Ten žmonės kalbėjo: kaip gyvenome, taip ir gyvensime, gersim vyną, susitikę bučiuosimės. Tai – tam tikra gynybos forma. Kaip matom, toks metodas nepasiteisino.“ 

REKLAMA

Dar vienas gynybinis mechanizmas – pabėgimas nuo situacijos. Viena iš jo apraiškų – panika, kai žmonės daro neadekvačius veiksmus, nors realiai jie negelbsti. „Kruopų, makaronų ar tualetinio popieriaus pirkimas viruso neužmuša. Jau yra apsinuodijimo dezinfekciniais skysčiais atvejų. Kai kurie visuomenės nariai tokiu būdu „slepiasi“ nuo viruso keliamos grėsmės“, – aiškina pašnekovas. 

Kiti pasirenka dar vieną psichologinės gynybos formą, vadinamąjį sustingimą arba stuporą. Šie žmonės niekaip nereaguoja į situaciją, neneigia jos, bet ir nieko nedaro. 

„Visi šie gynybiniai mechanizmai natūralūs žmogui, – tikina M. Marcinkevičius. – Kuris iš jų pasirenkamas, priklauso nuo konkrečios asmenybės ir situacijos pavojingumo. Akivaizdu, kad jauni žmonės mažiau jaučia pavojų, tad jiems labiau būdingas neigimas. Kaip matome, dauguma žmonių, grįžusių iš slidinėjimo ar panašių atostogų, yra jauni. Vyresni labiau linkę panikuoti arba užsidaryti namuose ir nieko nedaryti.“ 

Ko labiausiai reikia, kad Dauno sindromą turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigose?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Ruošti daugiau specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų
Keisti pedagogų nuostatas
Mažinti mokinių skaičių klasėse
Formuoti pozityvų visuomenės požiūrį
BALSUOTI
REZULTATAI
Ko labiausiai reikia, kad Dauno sindromą turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigose?
Ruošti daugiau specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų
38.4%
Keisti pedagogų nuostatas
8.2%
Mažinti mokinių skaičių klasėse
13.1%
Formuoti pozityvų visuomenės požiūrį
40.3%

REKLAMA

Pažeidžiamiausi – turintys psichikos negalią 

Ypač sudėtinga panašias situacijas priimti psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Be turimo sutrikimo, jie gauna dar vieną papildomą smūgį, dėl to didėja nerimas, panika, kurie ir taip būdingi dažnam psichikos liga sergančiam žmogui. 

Nors psichiatrijos klinikų stacionarai dirba, užsidaro neįgaliuosius vienijančios bendrijos, užimtumo centrai, dienos stacionarai, neteikiamos ambulatorinės konsultacijos, psichosocialinės reabilitacijos, psichoterapijos paslaugos. „Pastarosios paslaugos nėra nutrauktos, jos teikiamos nuotoliniu būdu. Vis dėlto tai nėra tas pats, kas bendrauti su specialistu tiesiogiai. Reikia pripažinti, kad galimybės padėti psichikos negalią turintiems žmonėms gerokai sumažėjusios, o teikiamų paslaugų kokybė šiuo metu prastesnė“, – sako Psichikos sveikatos centro vadovas. 

Jo teigimu, psichiatrai jau susiduria ir su naujomis kliedesių rūšimis. Psichikos sutrikimų turintys žmonės įsivaizduoja, kad yra užsikrėtę koronavirusu, nors neturėjo jokios galimybės užsikrėsti, nepasireiškia jokie ligos požymiai. Kiti išgyvena, kad užkrėtė draugus, artimuosius. Nors koronavirusas Lietuvą pasiekė dar palyginti neseniai, psichiatrai jo poveikį jaučia jau dabar. 

M. Marcinkevičius nedrįsta prognozuoti, ar poveikis žmonių psichikai bus ilgalaikis. Tai priklausys nuo to, kiek pandemija truks, kaip liga plis, ar daugės susirgimų bei mirčių: „Kol kas sunku vertinti, kiek visa tai truks. Visi suprantame: jei situacija tęsis pora mėnesių, viskas greitai atsistatys. Jei ilgiau, padariniai bus kur kas skaudesni.“ 

REKLAMA

Kaip padėti sau? 

Pasak Psichikos sveikatos centro vadovo, patarimai, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso poveikio psichikai, nesiskiria nuo teikiamų ir kitais gyvenimo atvejais: „Visų pirma, turime klausyti specialistų. Kai esame sveiki, galime sau leisti gyventi laisviau. Kai rimtai susergame, turime daryti tai, ką sako gydytojas. Pastaruoju metu pateikiama daugybė instrukcijų bei rekomendacijų, kaip elgtis viruso akivaizdoje. Jų privalu paisyti.“ 

Psichiatras pabrėžia: izoliavimą namuose galima vertinti ne tik kaip bausmę, bet ir kaip galimybę. Labai svarbu susirasti malonios, prasmingos veiklos. „Mūsų gyvenimo tempas – itin greitas, dažnas nespėjame pabendrauti su šeima, artimaisiais. Jei esate ne vieni, išnaudokite pasibuvimo su artimaisiais galimybes. Kartu gaminkime maistą, žaiskime stalo ar kompiuterinius žaidimus. Jei gyvenate vienas, prisiminkite dalykus, kuriuos seniai norėjote padaryti, tik neradote tam laiko. Gal tai – knyga, kurią vis atidėdavot į šalį, ar kino filmas, kurį norėjote pažiūrėti. Galime pasidžiaugti ir dėl to, kad situacija nutiko XXI amžiuje, kai turime daugybę virtualaus bendravimo galimybių, tad išnaudokime jas“, – pataria M. Marcinkevičius. 

Labai svarbu, kad veikla atitrauktų nuo liūdnų, neramių minčių. „Nereikėtų nuolat stebėti, kiek ir kur mirė žmonių, nuolatos galvoti apie tai, kad neteksiu darbo ar verslo. Svarbu, kad galva būtų užimta maloniais dalykais. Koronavirusas nėra nei karas, nei maras, nei marsiečių antplūdis. Žmonija nuo jo tikrai neišmirs, – sako psichiatras. – Be abejo, nereikia grėsmės neigti, nes situacija rimta. Vis dėlto norėčiau priminti, kad naujos epidemijos didesniu ar mažesniu mastu kyla kas keletą metų. Ši, be abejo, viena iš sudėtingesnių. Medikams pavyko suvaldyti SARS, paukščių gripą, ebolą. Šiuo atveju pasaulis daro viską, kad lokalizuotų koronavirusą kartą ir visiems laikams, kad panašios epidemijos nekiltų kasmet. Neabejoju, kad žmonija su šia užduotimi susidoros.“

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.

Vilma
2020-03-23 12:03:03
Iskentem Sibira be psichiatru..... zmones islepe
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Tahoe 2020-03-24 12:14:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar neužkrėstais TV zombiams veiksminga. Kitiems....AMEN   ATSAKYTI
Ligina. 2020-03-23 18:08:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kažkokius vęjus sneka. Psichiatras pats sęja baime ir nerima. Deda i kelnes. Nebutu psivhiatras. Kuo daugiau psivhiskai nesveiku tuo kisenia oilnesne nuo pinigo.nuo kiekvieno israsyto antidepresanto nukrenta nuo vieno paciento aoir 30.€ i psivhiatro saskaita. Jus galvojat kad ne. Klystat. Kiek per diena ateina serganciuju tiek i jo sask. Oinigeliu. Patikekit. Tai patikrinta. Tau galbut nereikia tu vaistu bet jis sako jeigu negersi tai atsidursi liginineje. Nes jis psichiatras moka ivaryti baime paxientui. Juk ia to daktarai gyvena.   ATSAKYTI
mintys teikia vilties 2020-03-23 13:48:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
aciu gydytojui   ATSAKYTI
Joana 2020-03-23 13:30:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Yra klaiku ,kai nieko nežinai,gal ir geriau buna   ATSAKYTI
Vilma 2020-03-23 12:03:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iskentem Sibira be psichiatru..... zmones islepe   ATSAKYTI
Angelas 2020-03-24 22:23:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iskesime ir sita nesamone,  

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Internetiniame seminare mintimis dalijosi Tarptautinio negalios aljanso vykdomasis direktorius Vladimiras Cukas, Europos negalios forumo direktorė Catherine Naughton ir Italijos negalios forumo atstovė Luisa Bosisio Fazzi.
Balandžio 6 d. Tarptautinis negalios aljansas (International Disability Alliance) ir Europos negalios forumas (European Disability Forum) surengė internetinį seminarą „Negalia ...
Dauno sindromas (nuotr. Shutterstock.com)
Lietuvoje vykstančios deinstitucionalizacijos, arba tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, tikslas – perkelti žmones iš ...
Trenerė Aušra Kriškoviecienė sukūrė feisbuko grupę, kurioje treneriai metė sporto iššūkį vaikams ir jų tėveliams. (nuotr. asm. archyvo)
Lietuvos specialiosios olimpiados programos „Jaunieji atletai“ dalyviai, karantino sąlygomis priversti likti namuose, nenustoja sportuoti – specialiųjų poreikių turintys vaikai ...
Laurynas – šiltas ir mielas, labai mėgsta bendrauti. (nuotr. asm. archyvo)
Šiauliečiui Laurynui – jau dvidešimt. Vaikinas iki šiol nemoka apsirengti, susisagstyti sagų, užrakinti durų, bet žino visus pro namus važiuojančių autobusų tvarkaraščius ir ...
Gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovič spaudos konferencijoje prezidentūroje.
Nuo kovo 9 dienos visos tiesiogiai per televiziją transliuojamos oficialios kovai su koronaviruso pandemija skirtos spaudos konferencijos verčiamos į gestų kalbą. Lietuvos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų