Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.08.21 09:56

Liesti įvairių statinių, architektūros paminklų reljefinius atvaizdus ar maketus – akliesiems ne naujiena. Tačiau tai, ką šią vasarą sugalvojo ir įgyvendino kauniečiai architektai, Lietuvoje vyko, ko gero, pirmą kartą.

Jauni Kauno architektai sumanė projektą „(Ne)matoma architektūra“ – pakvietė akluosius susipažinti su jų miesto architektūros istorija. Linos Puodžiūnienės nuotr.

Jauni Kauno architektai sumanė projektą „(Ne)matoma architektūra“ – pakvietė akluosius susipažinti su jų miesto architektūros istorija. Linos Puodžiūnienės nuotr.

Vadovaujami architektės Rasos Chmieliauskaitės, kauniečiai sumanė akluosius supažindinti su savo gimtojo miesto architektūros istorija – svarbiausiais jos stiliais, jų kaita, būdingiausiais aptariamo stiliaus bruožais. Supažindinti ne naudodami „knygines tiesas“ ar specialiai pagamintus maketus, bet gyvai bendraudami, drauge lankydami pasirinktus objektus. Šitaip akluosius ir jų pagalbininkus, jaunus Kauno architektus ir kitus menininkus, sujungė projektas „(Ne)matoma architektūra“.

REKLAMA

Kelionė po architektūrinį Kauną

Perkūno namas (gotika), Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis (barokas), Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retųjų ir senųjų spaudinių skyrius (modernizmas), IX forto muziejus (brutalizmas), Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerija (postmodernizmas) – penki skirtingų stilių objektai, į kuriuos Kauno architektai pakvietė akluosius ir silpnaregius. Visose išvykose kiekvienas neregys turėjo po savanorį, kuris jam padėjo geriau susipažinti su lankomo architektūros objekto proporcijomis, erdvėmis, pastato stilių geriausiai apibūdinančiomis detalėmis.

„Apie architektūrą galima pasiskaityti knygose, aplankyti sudominusį objektą, bet yra didelis skirtumas, kai jį lankai vienas ir kai šalia yra žmogus, galintis profesionaliai papasakoti, paimti tavo ranką ir parodyti, kas kur yra ir kodėl yra taip, o ne kitaip“, – mintimis dalijasi kaunietė Oksana Dobrovolskaja.

„Pažaislyje lankiausi kokius keturis kartus gerai matydamas, kartą – jau būdamas silpnaregis, bet niekada taip gerai jo nepažinau kaip šįkart, būdamas neregys, – pasakoja vilnietis Sigitas Sinkevičius. – Aš dar skiriu šviesą nuo tamsos. Vienoje vietoje bažnyčioje netikėtai patekau į saulės spindulių apšviestą plotą – pasijutau tarsi kokioje laiko mašinoje ar šviesos lifte...“

Pažaislio bažnyčia visiems projekto dalyviams darė bene didžiausią įspūdį, tačiau susidomėjimo netrūko ir lankant kitus statinius. Štai kad ir lietuvišką modernizmą reprezentuojantis Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retųjų ir senųjų spaudinių skyrius – buvę Pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Pastatas projektuotas garsaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, statytas tarpukariu, paviršutiniškai žiūrint, įprastas, niekuo neįdomus. Įdomumas atsiskleidžia gilinantis į laikotarpio dvasią, požiūrį į statinio paskirtį ir funkcionalumą, erdvių planą, technologijas. Laiptų turėklai, stalai, negausūs ornamentai – interjeras neperkrautas detalių, bet solidus ir patogus.

REKLAMA

Iš vakaro susipažinus su statiniu, kitą dieną jo erdvėse vykdavo kūrybinės dirbtuvės. Neregiai, naudodami įvairias medžiagas, popierių, plastiką, klijus ir kt., patys kūrė atitinkamo architektūros stiliaus nuotaiką, pastato interjero detales, dalijosi savo įžvalgomis ir įspūdžiais. Čia ir paaiškėjo, kad vienoks yra barokinio, kitoks – modernaus statinio langas, kad naudojant minimalias priemones galima daug pasakyti apie pastato interjerą, atskirus jo elementus.

Kas labiausiai padėtų pasiekti, kad Žiežmarių istorija nepasikartotų kitose Lietuvos vietovėse?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Plati kampanija žiniasklaidoje.
Savivaldybių inicijuoti bendruomenių susitikimai su neįgaliųjų organizacijomis.
Prezidento įsipareigojimas ginti negalią turinčių žmonių teises.
Nuoseklus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas.
Nė viena priemonė nepadės, reikia laiko.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas labiausiai padėtų pasiekti, kad Žiežmarių istorija nepasikartotų kitose Lietuvos vietovėse?
Plati kampanija žiniasklaidoje.
13,6%
Savivaldybių inicijuoti bendruomenių susitikimai su neįgaliųjų organizacijomis.
24,5%
Prezidento įsipareigojimas ginti negalią turinčių žmonių teises.
18,5%
Nuoseklus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas.
21,9%
Nė viena priemonė nepadės, reikia laiko.
21,5%

REKLAMA

Architektūrinis požiūris per siauras

„(Ne)matoma architektūra“ – ne pirmoji iniciatyva, kurios imasi R. Chmieliauskaitė. „Esu architektė, bet vien architektūrinis požiūris į pastatą yra per siauras, – pasakoja pašnekovė. – Su architektūra susiduriame kiekvieną dieną. Su kolegomis norėjome, kad žmonės išmoktų skaityti ir suprasti architektūros kūrinio daugiasluoksniškumą. Vizualumas – tik vienas jo perskaitymo būdų. Po statinio išore, tuo, ką pamatome jį apžiūrinėdami per pirmąsias minutes, slypi laikotarpio ideologija, medžiagos, technologijos. Norint teisingai suprasti architektūrą, reikia tuos sluoksnius išmokti perskaityti, ne visada būtina kliautis vien rega. Šitaip gimė mintis su architektūra supažindinti neregius.“

Architektė pradėjo domėtis, kaip architektūros objektus pristatyti neregiams, kokia yra Lietuvos ir kitų šalių patirtis. Nenorėjo eiti lengviausiu keliu – pateikti 3D ar kokia kita technologija sukurtą pastato maketą, nes šiais laikais tai jau nebe naujiena. Taip, dedant mintį prie minties, faktą prie fakto, gimė projektas „(Ne)matoma architektūra“.

„Architektūros fenomeną nagrinėjame per pastato funkcionalumą, akustiką, medžiagiškumą ir tai, kas nematoma, – idėjas ir vertybes, laikotarpio iššūkius ir galimybes, – pasakoja R. Chmieliauskaitė. – Stebino žmonių įsitraukimas, smalsumas, domėjimasis. Tai buvo nauja patirtis ne tik akliesiems, bet ir architektams.“

LASS kultūros projektų vadovė Lina Puodžiūnienė pastebi, kad taip išsamiai architektūros stiliai Lietuvoje akliesiems dar nebuvo pristatyti. Pavienių bandymų, išvykų į žymiausias šalies bažnyčias, rūmus ar kitus kultūros objektus buvo, bet nebuvo tokio išsamaus ir kryptingo pristatymo.

REKLAMA

L. Puodžiūnienė kalba ne tik apie pažintinę ar kultūrinę šio ir kitų panašių projektų paskirtį, bet ir apie socialinius aspektus, pirmiausia – neįgaliesiems draugiškos aplinkos kūrimą: „Jauni menininkai tiesiogiai pažino neregių galimybes, gabumus ir apribojimus, įsitikino, kad neturėti regos – ne kliūtis gyventi aktyviai, pažinti ir suprasti kultūros vertybes. Lietuvoje, turint galvoje kai kuriuos pastarųjų dienų įvykius ir nuotaikas, vėl pastebimas susipriešinimas, kitokio baimė ir atmetimas. Šie menininkai jau niekada nesakys: mes nenorime, kad mūsų vaikai matytų negalią turinčius žmones ar kad šalia jų tokie žmonės gyventų. Tiesioginis kontaktas labiausiai padeda pažinti žmogų, naikina baimę ir nepasitikėjimą.“

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

NBA starte – dominuojantis Sabonio pasirodymas
DABAR RODOMA
NBA starte – dominuojantis Sabonio pasirodymas
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo, kaip pareigūnas elgėsi su mokyklinuke – šis atleistas
DABAR RODOMA
Namų kieme radę „dovaną“ šeima pežiūrėjo įrašą – negalėjo patikėti
DABAR RODOMA
Savo kieme dirbęs vyras tapo sensacija: įrašas priverčia aiktelėti
DABAR RODOMA
Lietuvos žurnalistų krepšinio čempionai – TV3 komanda!
DABAR RODOMA
NBA nakties epizodų TOP 5
DABAR RODOMA
Moteris manė, kad namuose vaidenasi: tiesa pasirodė visai kitokia
DABAR RODOMA
Kamerų įrašas atskleidė moterų sąmokslą: apsvaigino vyrą ir juo pasinaudojo
DABAR RODOMA
Šiurpą keliantis reginys: vyras kameromis užfiksavo neįprastą reiškinį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
REKLAMA
Parodoje pristatytas „VDL Futura“, kuriuo vienu metu gali saugiai važiuoti 14 žmonių neįgaliojo vežimėliuose.  Linos Jakubauskienės nuotr.
Vakar pasibaigusioje didžiausioje pasaulyje Briuselyje vykusioje parodoje „Busworld Europe“ tradiciškai daug dėmesio skirta negalią turintiems žmonėms. Su liftu neįgaliesiems – ...
Praktinėje seminaro dalyje buvo išbandomos naujausios technologijos, skirtos specialiųjų formatų leidiniams skaityti. Lietuvos aklųjų bibliotekos archyvo nuotr.
Apie Marakešo sutartį, leidžiančią valstybėms ar įgaliotoms jų institucijoms – bibliotekoms, švietimo įstaigoms – laisvai, nepaisant sienų ir tose šalyse veikiančių autorių ...
Aldoną ramina tai, kad jos sūnus gyvena kituose. Andželikos Leikuvienės nuotr.
Prezidentūroje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ kvietimu susirinko donorų artimieji, medikai, slaugytojai, pacientai ir organų donorystės skleidėjai. Padėkos renginyje įteiktos ...
Sanna Karosas sako, kad Iva į jos gyvenimą atnešė dar daugiau džiaugsmo. Sannos Karosas asmeninio archyvo nuotr.
Sanna Karosas – laiminga keturių vaikų mama, LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje dėstytoja ir, kaip ji mėgsta prisistatyti, meilės imigrantė – būdama 20-ies sutiko savo ...
 Irenai Žemaitienei gyvenimo džiaugsmo niekada netrūksta. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kai pakilau atsisveikinti, Irena Žemaitienė dar sykį priminė, kad labai nori lankyti šokių studiją, kurioje šokti mokytųsi judantys neįgaliojo vežimėliu.  Tą akimirką ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų