Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.06.11 14:44
„Inclusion Europe“ prezidentas Jyrki Pinomaa. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

„Inclusion Europe“ prezidentas Jyrki Pinomaa. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Europos žmonių, turinčių intelekto negalią, ir jų šeimų judėjimo „Inclusion Europe“ konferencija, kurioje dalyvavo per 220 žmonių iš 30 pasaulio šalių. Dvi konferencijos sesijos vyko atvirose Vilniaus erdvėse – Lukiškių aikštėje ir Užupyje, šalia Vilnelės.

Pasak „Inclusion Europe“ prezidento Jyrki Pinomaa, Užupio respublika pasiskelbęs mažiausias Vilniaus mikrorajonas ir jo konstitucija kaip tik tapo šių metų konferencijos įkvėpimo šaltiniu. Konferencija, remiantis pirmuoju Užupio konstitucijos punktu, pavadinta „Kiekvienas gali gyventi prie upės, kiekvienas turi teisę būti nepriklausomas ir įtrauktas“. Renginyje sau atstovaujantys sutrikusio intelekto asmenys, jų šeimų nariai ir specialistai kalbėjo apie intelekto negalią turinčių žmonių teisę būti nepriklausomiems ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.

REKLAMA

Pasak J. Pinomaa, 74 „Inclusion Europe“ narės 39 Europos šalyse atstovauja per 7 milijonams intelekto sutrikimų turinčių europiečių, o iš viso organizacija šiuo metu jungia daugiau kaip 20 milijonų negalią turinčių žmonių, jų šeimų narių ir draugų. Su „Inclusion Europe“ prezidentu kalbėjomės apie konferenciją ir jos pamokas.

Ar nesigailėjote šių metų susitikimo vieta pasirinkę Vilnių, kuris netikėtai tapo viena karščiausių Europos vietų?

Absoliučiai ne! Atvirkščiai, labai džiaugiamės konferenciją surengę čia, Vilniuje. Tiesą sakant, tai buvo mano idėja. Kai praėjusiais metais diskutavome, kur galėtume susirinkti 2019-aisiais, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkės Danos Migaliovos paklausiau, gal norėtų organizuoti konferenciją, ir ji iš karto sutiko. Tuo labai džiaugiamės. O oro sąlygų numatyti negali – gali būti šalta, gali ištisas dienas lyti, gali kepinti karštis – vis tiek svarbiausia ne tai, o kas vyksta pačioje konferencijoje.

Ir kas gi joje vyko, kokios svarbiausios išvados?

Ši konferencija dar labiau sustiprino žmogaus teisių idėjos svarbą, jos pagrindu tapo žmogaus teisių klausimai. JT Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus ir JT specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais, vienas iš „Vilties“ bendrijos įkūrėjų Dainius Pūras labai atvirai kalbėjo apie žmonių, turinčių intelekto sutrikimų, teisių padėtį pasaulyje ir apie būtinybę sparčiau siekti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo.

REKLAMA

Vis dėlto labai daug žmonių mano, kad nėra taip jau blogai ir kad negalima nematyti pažangos, kuri, nors ir lėtai, bet vyksta.

Suprantu, apie ką kalbate, mano šalyje Suomijoje manoma panašiai. Vis dėlto, mano nuomone, toks judėjimas kaip mūsų turi „galvą laikyti debesyse“, t. y. būtina turėti aukštus tikslus, bet, be abejo, reikia matyti ir realybę. Kita vertus, dabar visur kalbama apie visų žmonių lygybę, akcentuojama, kad kiekvienas yra svarbus, todėl turime siekti susitarimo, kad ir žmonės, turintys negalią, turi turėti tokias pačias teises. Taigi, turime kalbėti ne tik apie dabartinę situaciją, bet ir kaip turėtų būti. Ir čia negali būti jokių bet. Jei nereikalausime, kad valdžia ką nors darytų, ji nieko ir nedarys.

Kodėl iki šiol reikia tai įrodinėti?

Labai gerą atsakymą į šį klausimą išgirdome konferencijos atidarymo sesijoje. Žmonės, kurie niekada nematė turinčiųjų negalią, nesupranta, kad jie yra tokie patys, kaip ir visi kiti. Tokie žmonės mano: neįgalieji yra vargšeliai, jiems reikia pagalbos, taip, žinoma, mes jiems padėsim. Tik tada, kai sužinai daugiau apie negalias, kai sutinki neįgalius žmones, kai juos artimiau pažįsti kaip asmenis, supranti, kad jie yra tokie patys, kaip ir mes visi. Todėl svarbiausias dalykas – sugrąžinti negalias turinčius žmones į visuomenę. Štai todėl Vilniuje dvi sesijas surengėme mieste.

REKLAMA

Mes, „Inclusion Europe“ nariai, tikime savo idėjomis, bet mums reikia įtikinti ir kitus, kad ir jie patikėtų tuo, ką įrodinėjame. Puikus dalykas yra inkliuzinis ugdymas – mokiniai, kiekvieną dieną matydami negalią turinčius draugus, išmoksta su jais gyventi. Kai kalbu apie tai, visada pateikiu nuostabų pavyzdį: viena mama man pasakojo, kad jos dukra lankė mokyklą kartu su negalią turinčiais vaikais. Kai kartą mama dukters paklausė, ar ji pastebėjo, kad jos draugė kitokia, mergaitė atsakė, jog jos oda yra kitokios spalvos, tamsesnė. Vaikams, kurie auga kartu, negalia neatrodo koks nors išskirtinis dalykas. Kai tokie vaikai užaugs, pamažu keisis ir visuomenė.

Kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
Socialinės kampanijos.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią?
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
20,4%
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
43%
Socialinės kampanijos.
31,2%
Nežinau, man tai neaktualu.
5,4%

REKLAMA

Vadinasi, kad visuomenė pasikeistų, reikės labai daug laiko.

Deja, pokyčiai neatsiranda per naktį, tam reikia labai daug laiko. Visada sakau, jog tam, kad pasaulis pasikeistų, turi pasikeisti kartų kartos. Mano mama gimusi 1920 metais. Kai ji sužinojo, kad du mano vaikai gimė turėdami negalią, visada manęs klausdavo, kodėl jų neatiduodu institucijoms. Neištvėręs ir aš mamos paklausiau, kiek iš savo penkių vaikų ji pati būtų galėjusi atiduoti institucijoms. Mama negalėjo man nieko atsakyti.

Aš turiu keturis vaikus: dukterį ir 3 sūnus. Du mano berniukai turi kompleksinę negalią. Vyresnysis yra 33 metų, jaunesniajam 28-eri. Jiems pagalbos reikia 24 valandas per parą. Galiu pasakyti, kad pats užaugau iš arti matydamas negalią – viena iš mano pusseserių turi Dauno sindromą. Taigi visą laiką iš arti mačiau žmones, turinčius negalią, bet tai supratau vėliau – kai buvau vaikas, ši mergaitė tiesiog buvo mano pusseserė.

Gal galėtumėte padrąsinti tėvus, kurie turi neįgalių vaikų – ką jiems daryti, kaip gyventi?

Patarsiu jiems: eikit pas kitus tėvus. Kalbėkitės su kitais tėvais. Niekas jūsų geriau nesupras, tik kiti tėvai, turintys neįgalų vaiką. Tokiu atveju parama vienas kitam yra nuostabiausias dalykas, todėl eikit į asociacijas, organizacijas, klausykitės kitų žmonių, sužinokite apie jų patirtis. Esu sulaukęs daugybės užuojautų – koks tu vargšas, turi du neįgalius vaikus. Bet toks yra gyvenimas, jame gali būti visko, todėl noriu pasakyti, kad tai nėra katastrofa, žmogus gali daug ką iškęsti.

REKLAMA

Gyvenate šalyje, kurioje sukurta ypač stipri socialinės pagalbos sistema. Tikriausiai tai labai padeda auginant neįgalius vaikus?

Taip, Suomijoje turime tikrai gerus įstatymus, bet yra kita problema – už paslaugas yra atsakingos savivaldybės. Taigi, turime 300 savivaldybių ir 300 skirtingų sistemų, nes visos savivaldybės turi skirtingas tvarkas, skirtingai vykdo įstatymus, todėl socialinės paramos sistema yra labai sudėtinga. Be to, dėl paslaugų į savo savivaldybę reikia kreiptis kiekvienais metais. Turim tikrai gerų paslaugų, bet kiekvienais metais turi iš naujo jų prašyti.

Ar stengiatės šią sistemą keisti?

Taip, stengiamės. Aš esu ir Suomijos „Inclusion Europe“ prezidentas, kaip tik ir dedame visas pastangas, kad ta tvarka pasikeistų.

Kiekviena jūsų organizacijoje atstovaujama šalis skirtinga, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių situacija labai skiriasi nuo buvusio Rytų bloko šalių, kurioms priklauso ir Lietuva. Ką patartumėte Lietuvai?

Toliau darykite tai, ką darote, kovokite. Turite iš tikrųjų kautis už neįgalių žmonių teises, nes jos neatsiranda automatiškai. Ir, žinoma, turite stumti vyriausybę, savivaldybes visą laiką kelti neįgalių žmonių teisių klausimus.

Taigi sutinkate su mūsų šalies socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomone, kad tikroji problema – ne pinigai?

REKLAMA

Pasakyčiau – taip pat ir pinigai. Įstatymuose turite įtvirtinti, kad reikalingos paslaugos turi būti teikiamos, ir turite spausti savivaldybes, kad jos turėtų pinigų toms paslaugoms. Jei bus įstatymai, jos privalės suteikti paslaugas, net jei pinigų ir neturės. Bet taip pat svarbu kelti neįgalius vaikus turinčių tėvų sąmoningumą, nes jie patys dažnai nežino apie savo teises, jiems priklausančias paslaugas. Taip pat turite didinti visos visuomenės sąmoningumą, turite žmonėms rodyti, kad yra negalią turinčių žmonių. Turite visur eiti, visur dalyvauti – turite būti matomi.

Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė

 

xxL
2019-06-11 23:36:29
Jei straipsnio pavadinimas tikslus, tai tuomet sis dede visiskas nesamones skiedzia. Zmones su negalia be abejo yra zmones bet ne tokie patys kaip kiti kurie neturi negalios. Cia tas pats kaip bandoma aiskinti, kad vyras ir moteris yra vienodi, o du homikai yra seima.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
xxL 2019-06-11 23:36:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jei straipsnio pavadinimas tikslus, tai tuomet sis dede visiskas nesamones skiedzia. Zmones su negalia be abejo yra zmones bet ne tokie patys kaip kiti kurie neturi negalios. Cia tas pats kaip bandoma aiskinti, kad vyras ir moteris yra vienodi, o du homikai yra seima.    ATSAKYTI
Albuks 2019-06-13 07:51:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visiškai pritariu. Pats esu su negalia. Tiesa su fizine,bet sakyti,kad kaip visi yra kvaila. Žmonės ir taip yra skirtingi,o su negalia dar labiau. Aišku reikia ieškoti savo vietos gyvenime,siekti gerovės,norėti geresnių aplinkos ir gyvenimo sąlygų,bet mekenti tokiam lygy apie visų vienodumą yra mažiausiai kvaila. Keista situacija. Čia kaip žydrieji laksto po Vilnių ir reikalauja patys nežinodami ko. Reikėtų žinoti savo situaciją ir vietą gyvenime.  
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų