Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.06.02 11:00
Nikolajus Mironovas neįsivaizduoja gyvenimo be sporto. Aurelijos Babinskienės nuotr.

Nikolajus Mironovas neįsivaizduoja gyvenimo be sporto. Aurelijos Babinskienės nuotr.

Kai Nikolajus Mironovas gimė, jo mamai buvo pasakyta, kad sūnus nevaikščios ir nekalbės. Tiek mamos, tiek paties Nikolajaus užsispyrimas padėjo paneigti visas gydytojų prognozes – vyras ne tik sportuoja, bet ir laimėjo ne vieną kultūrizmo čempionatą, o dabar svajoja dalyvauti prestižinėse A. Švarcnegerio organizuojamose kūno rengybos ir kultūrizmo varžybose.

Nikolajaus vaikystės prisiminimuose įsirėžę didžiuliai, beveik nepakeliami skausmai – juos reikėjo iškęsti, kai mama mankštindavo jo dėl cerebrinio paralyžiaus nelanksčias galūnes. Pasak Nikolajaus, skausmas buvo toks, lyg kas laužtų koją ar ranką. Dabar vyriškis mamai dėkingas – jis įsitikinęs, kad tik jos dėka pradėjo vaikščioti ir kalbėti. Nors gydytojai pasakė, kad neturėtų vilčių (juk vaikas net rankos nepakeldavo), moteris nepaklausė jų ir rankų nenuleido. Ji ėmė ieškoti informacijos, kaip padėti sunkios formos cerebriniu paralyžiumi sergančiam sūnui, ir suprato, kad būtina jį mankštinti. 4 metų būdamas Nikolajus pradėjo vaikščioti, pamažu ėmė kalbėti. Jį pamatęs gydytojas negalėjo tuo patikėti.

REKLAMA

Vėliau, paauglystėje, Nikolajus ėmė domėtis kultūrizmu. Didžiausias autoritetas jam buvo Arnoldas Švarcnegeris. Vaikinas svajojo būti panašus į jį, pradėjo galvoti, kad norėtų dalyvauti kultūrizmo varžybose. Nesvarbu, kad kūnas ne visada klauso – nusprendė pradėti sportuoti. Nuėjo į sporto salę. Apie savo svajonę dalyvauti varžybose jis prasitarė čia sutiktam treneriui Valdui Slimanavičiui. Šis prisipažino niekada nedirbęs su neįgaliaisiais ir pabrėžė, kad, norint ko nors pasiekti, reikia įdėti labai daug pastangų. Tai Nikolajaus neišgąsdino, jis ėmė intensyviai treniruotis. 2008-aisiais jis buvo pakviestas į Klaipėdoje vykusias Pasaulio kultūrizmo federacijos Europos taurės varžybas ir laimėjo 1 vietą. Pradėjo į varžybas važinėti nuolat, vieną po kito skynė medalius.

Išgelbėjo sportas

Nikolajus įsitikinęs, kad jei nes sportas, jis dabar greičiausiai nepakiltų iš lovos ir nekalbėtų. Be to, vaikiną paauglystėje vargino epilepsija. Ji taip pat praėjo pradėjus sportuoti. Pasak Nikolajaus, sportas ne tik stiprina kūną, bet ir padeda nusiraminti, o sergant epilepsija tai labai svarbu. „Daug mano pažįstamų, panašių į mane, jau mirę. Ne dėl negalios, o dėl to, kad nerado prasmės, pradėjo gerti. Aš atradau sportą“, – dalijasi patirtimi N. Mironovas.

REKLAMA

Pas Nikolajų pasikonsultuoti ateina negalią turintys žmonės. Jis sako iš karto perspėjantis, kad norint pajusti pokyčius, reikia sportuoti nuolat. „Gali pareiti metai, treji, tik tada pajusi naudą. Neužtenka pasportuoti vieną dieną ar mėnesį. Taip kaip žmogus miega, valgo, taip ir sportas turi tapti įpročiu. Negali būti taip, kad šiandien pasportavau, rytoj patingėjau“, – dalijasi patirtimi N. Mironovas. Kartą pasitarti atėjo panašią negalią turinti moteris. Jaunuolis ją perspėjo, kad pradėjus mankštintis teks kęsti didžiulius skausmus. „Aš jai pasakiau: „Jei esate pasiruošusi didžiuliams, nepakeliamiems skausmams, bus rezultatas, jei ne – niekuo negaliu padėti“, – pasakoja sportininkas. Pats Nikolajus sako prie skausmo jau pripratęs. Kai skauda raumenis, jam net malonu.

Nikolajus dabar neįsivaizduoja gyvenimo be sporto. Prieš keletą metų jis buvo patekęs į avariją ir stipriai sužalotas, sužeista galva. Pirmas jo klausimas po operacijos ligoninėje – kada galės sportuoti. Gydytojai patarė palaukti, o gal ir iš viso atsisakyti intensyvaus sporto. Tačiau Nikolajus, net nesulaukęs leidimo, grįžo į sporto salę: „Be sporto negaliu. Tai mano gyvenimo variklis.“

Neseniai Nikolajus susidomėjo triračių sportu. Lietuvos triračių sporto asociacija, pamačiusi, kad treniruotam jaunuoliui iš karto puikiai sekasi važiuoti triračiu, su juo sieja nemažai vilčių.

REKLAMA

Svajonė – A. Švarcnegerio turnyras

Tiesa, neįgaliesiems rasti vietą treniruotis nėra paprasta. Kai nusprendė sportuoti, užsukęs į vieną populiarų sporto klubą netoli namų Nikolajus pamatė, kad neįgaliesiems taikomos nemažos nuolaidos. Apsidžiaugė, jau buvo betiesiąs pinigus. Registratorė pažiūrėjo į jį ir paprašė atnešti gydytojo pažymą. Atnešė. Tada paprašė pateikti tėvų pasirašytą dokumentą (nors jam buvo jau 21 metai). Pateikė. Na, o tuomet administratorė pasakė: „Atsiprašau, mes nenorime tavęs leisti į klubą. Tu invalidas, gąsdinsi mūsų klientus.“ Kas beliko – apsisukti ir išeiti. Nikolajus sako nepykęs – ne pirmą kartą pajuto paniekinamą žmonių požiūrį. „Kas iš to, kad pyksi, tik nervus susigadinsi“, – svarsto jaunuolis, tiesiog nuėjęs sportuoti kitur. Tik iki šiol nesupranta, kodėl reikėjo tris kartus sugrįžti į klubą ir kam nurodomos nuolaidos, jei neįgalieji nepageidaujami. Gal dėl to tokių kaip jis, rimtai besitreniruojančių kultūrizmą, Lietuvoje beveik nėra.

Nikolajus džiaugiasi, kad sulaukė didelio Žydrūno Savicko supratimo ir palaikymo – 3 metus treniruojasi jo sporto klubuose. Kai pirmą kartą jam paskambino, garsusis sportininkas nė kiek nenustebo dėl Nikolajaus negalios, visada skatina nenuleisti rankų ir siekti savo tikslų. Jam Nikolajus labai dėkingas.

REKLAMA

Jaunuolis turi didžiulę svajonę – nori dalyvauti prestižinėse A. Švarcnegerio organizuojamose kultūrizmo ir kūno rengybos varžybose ir galbūt netgi laimėti. Tačiau tam reikia labai daug pinigų. Pasirengimas varžyboms, mityba kainuoja labai brangiai. „Lietuvos čempionatą laimėjau, Europos ir pasaulio taures laimėjau. Noriu siekti daugiau. Valios ir užsispyrimo man netrūksta. Esu pasirengęs labai daug dirbti. Lieka tik vienas klausimas – finansai. Iš mano neįgalumo pensijos tai nerealu“, – svarsto Nikolajus.

„Kai girdžiu, kad negalią turintis žmogus negali daryti to ar ano, pagalvoju – juk sveikas žmogus irgi daug ko negali. Kodėl yra tokie stereotipai? Negalėčiau pasakyti, kad esu kažkoks „neįgalus“, aš tiesiog žmogus. Tiesiog reikia labai daug dirbti. Jei aš ko nors noriu, darysiu viską, kad to pasiekčiau. Man sakė, kad niekada nedalyvausiu pasaulio čempionate, bet įrodžiau, kad galiu“, – patirtimi dalijasi sportininkas.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė

 

Kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
Socialinės kampanijos.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią?
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
20,4%
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
43%
Socialinės kampanijos.
31,2%
Nežinau, man tai neaktualu.
5,4%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų