Ne kartą esame girdėję niūrias prognozes: jei pasaulinis atšilimas ir toliau tęsis, Didysis barjerinis rifas išnyks iki 2030 metų; Alpių, Kilimandžaro ir JAV Ledyno nacionalinio parko ledynai ištirps per mažiau nei 40 metų; ištirpus Šiaurės ašigalio ledynams išnyks poliarinės meškos, rašo portalas CNN.
Toks susirūpinimas skatina gausius turistų būrius kol dar gali aplankyti labiausiai pažeidžiamas gamtos vietas. Turizmas yra pražūtingas, tačiau kartu ir malonus: jis gali dar labiau padidinti įtampą nykstančiose vietovėse, tačiau kartu gali atnešti pajamų, reikalingų jų išlaikymui.
Portalas „Budget Travel“ siūlo pažvelgti į 10 labiausiai nykstančių gamtos vietų, kurias vis dar galima aplankyti. Kai kuriose iš jų kaina gali viršyti jūsų atostogų biudžetą, tačiau vertinkite tai kaip investiciją į gamtą.
Kaip ir Didžiajam barjeriniam rifui Australijoje, taip ir Belizo barjeriniam rifui gresia išnykimas. Daugiau kaip tūkstančio kilometrų rifas, besitęsiantis nuo Meksikos iki Hondūro, jau buvo pradėjęs nykti 1998 metais, kuomet prarado per 50 proc. savo koralų. Nuo tada dėl pasaulio atšilimo, žemės ūkio užterštumo, vystymosi ir didėjančio turizmo Belizo rifas tik dar labiau nyko.
3,3 mln. kv. km. pločio Kongo upės baseine yra antras pagal dydį pasaulyje atogrąžų miškas. Jungtinių Tautų duomenimis, beveik du trečdaliai miško ir visa unikali jo augalija ir gyvūnija iki 2040 metų gali išnykti, jei nebus imtasi rimtesnių priemonių jiems išsaugoti.
Besitęsiantis per šešias valstybes 10 mln. akrų miškas mažėja kiekvienais metais dėl kalnakasybos, nelegalių miškų kirtimų, fermų steigimo ir sukilėlių susirėmimų. Medkirčių ir šachtininkų nutiestais keliais važinėja brakonieriai, medžiojantys tokius nykstančius gyvūnus kaip kalnų gorilos, miškų drambliai, mažosios šimpanzės ir okapijos.
Per paskutinius keturis dešimtmečius Negyvoji jūra sumažėjo trečdaliu. Ji nuseko 25 metrus – po 33 centimetrus per metus. Dėl to anksčiau pakrantėje įsikūrę viešbučiai ir restoranai dabar yra nutolę nuo jūros daugiau nei kilometrą.
Jordano upė yra vienintelis jūros šaltinis, o aplinkinių valstybių gyventojams vis dažniau išnaudojant upę, Negyvąją jūrą pasiekia vis mažiau vandens. Spėjama, kad Negyvoji jūra gali išnykti per artimiausius 50 metų. Prie išnykimo paspartinimo prisideda ir kalio karbonato kompanijos, kurios ieškodamos mineralų atlieka gręžimo darbus jūroje.
Kaip išeitis yra siūloma iškasti kanalą tarp Negyvosios jūros ir Raudonosios jūros, tačiau baiminamasi, kad tai turės neigiamų pasekmių aplinkai ir padidins seisminį aktyvumą regione.
Iš fermų kylantis oro užterštumas, gyvūnų paplitimas ir žmonijos plėtra kelia pavojų Šiaurės Amerikos pelkėms. Be to, net 65 proc. pelkių vandens yra naudojama netoliese esančiuose miestuose bei fermose.
Viso to pasekmė yra tai, kad nuo 1900 metų Šiaurės Amerikos pelkių plotas yra sumažėjęs dvigubai. Dar blogiau, tai yra vienintelė vieta, kur gyvena Floridos panteros, kurių yra išlikę mažiau nei 100. Spėjama, kad šių laukinių kačių nebeliks per artimiausius 40 metų, o su jomis kartu išnyks ir dar mažiausiai 20 skirtingų gyvūnų rūšių, tokių kaip vėžliai, lamantinai ir baliniai paukščiai.
Jei nebus imtasi jokių priemonių išsaugoti ketvirtą pagal dydį pasaulio salą, per 35 metus išnyks Madagaskaro miškai, kurių plotas sumažėjo nuo 310 tūkst. kv. km. iki 52 tūkst. kv. km., o kartu su jais unikalūs jo gyventojai.
Miško ekosistemą griauna miškų kritimai, fermų statybai vykdomi miškingų plotų deginimai, ir brakonieriavimas. Šiuo metu prie išnykimo ribos yra atsidūrę 20 skirtingų lemūrų rūšių, kuriomis garsėja Madagaskaras.
Nors yra įsteigti rezervatai, tačiau jie nėra nei pakankamai dideli (užima vos 5 proc. viso salos ploto), nei yra arti vienas kito, kad gyvūnai galėtų keliauti. Kai kurios Madagaskaro gyvūnų rūšys niekada nebuvo aprašytos ir greičiausiai išnyks greičiau nei kam nors pavyks juos ištyrinėti.
Nedaug mokslininkų deda vilčių į Maldyvus – žemiausiai esančią pasaulio valstybę – jei pasaulinis atšilimas ir toliau tirpdys ledynus ir didins jūros lygį. 1190 mažų salelių ir atolų, išsibarstę Indijos vandenyne, yra iškilusios vos 2,5 metrus virš jūros lygio.
2008 metais Maldyvų prezidentas pareiškė, kad vyriausybė pradės pirkti žemę kitose pasaulio valstybėse, daugiausiai Indijoje, kad ateityje galėtų ten apgyvendinti dėl kylančio jūros lygio savo būstų netekusius šalies gyventojus. 2009 metais jis surengė ministrų kabineto susitikimą po vandeniu, kad pabrėžtų valstybei gresiantį pavojų.
Didžiausia pasaulyje nepelno siekianti vandenynų tyrėjų grupė „The Woods Hole Organization“ prognozuoja, kad besitęsiant pasauliniam atšilimui Antarktidoje išnyks iki 80 proc. imperatoriškųjų pingvinų.
Šiaurės ašigalyje dėl tirpstančių ledynų prie išnykimo ribos atsidūrė ir poliarinės meškos. Tirpstantys ledynai ašigaliuose daro poveikį visai ekosistemai: po ledu gyvenančiu fitoplanktonu maitinasi zooplanktonas ir maži vėžiagyviai, kurie patenka į žuvų, ruonių, banginių, poliarinių meškų ir pingvinų mitybos grandinę.
Tyrimais buvo apskaičiuota, kad dėl pasaulinio atšilimo per 20–40 metų Antarktidoje apskritai neliks ledynų.
Radžarastanas, Ranthambore
Pasaulinė laukinių tigrų populiacija nukrito iki 3200, iš kurių daugiau nei pusė gyvena Indijoje. Jei nebus imtasi radikalių priemonių, šios laukinės katės gali išnykti per artimiausius 12 metų. Palyginimui, 1900 metais Indijoje gyveno per 100 tūkst. tigrų.
Tigrų gyvenviečių plotai sumažėjo 93 proc. ir, nors Azijoje ir yra steigiami rezervatai, tačiau dauguma jų yra maži ir nėra sujungti koridoriais, leidžiančiais tigrams klajoti. Buvo paskaičiuota, kad Kinijos tradicinei medicinai kasdien yra nužudoma po 1 tigrą per dieną.
Tahuamanu atogrąžų miškai
Įspūdinguose atogrąžų miškuose, esančiuose Peru Madre de Dios regione, auga vieni iš paskutiniųjų raudonmedžių Pietų Amerikoje. Tačiau nelegalūs miškų kirtimai mažina miškų plotus, o JAV superka 80 proc. visų nukirstų raudonmedžių.
Iš vieno medžio galima pagaminti baldų už 1 mln. JAV dolerių. Miškų kirtėjai tiesia kelius, taip įsileisdami čia ūkininkus bei medžiotojus. Tokiu būdu yra užimami vietinių gyventojų gyvenami plotai ir griaunama subtili ekosistema. Netoliese esančios aukso kasyklos į orą ir vandenį išmeta gyvsidabrį.
Jangdzės upės baseinas
Kol kas dar yra per anksti vertinti 24 mlrd. JAV dolerių kainavusio Trijų tarpeklių užtvankos statybų poveikį, tačiau daugelis, tarp jų ir pati Kinijos vyriausybė, pripažino, kad Jangzės upės baseino regionui gresia savitos vandens ir sausumos augalijos bei gyvūnijos išnykimas.
Miškingų plotų naikinimas prasidėjo siekiant atlaisvinti žemės plotus ūkininkams ir upės vanduo užtvindė kaimus, fermas, gamyklas ir šachtas, taip dar labiau prisidėdamas prie Jangdzės upės užterštumo.
Prie to prisidėjo ir nuošliaužos, o seismologai baiminasi, kad vandens slėgis nesukeltų pražūtingo žemės drebėjimo.
