Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali priminti autonominį važiavimą, realybėje tai visiškai kita koncepcija: visą kontrolę iš distancijos perima žmogus.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Naująją nuotolinio valdymo kelių eismo taisyklių tvarką Vokietijos vyriausybė paskelbė 2025 m. liepos mėnesį. Ji galios iki 2030 m. lapkričio 30 d. kaip bandomasis teisinis pagrindas, skirtas naujiems mobilumo sprendimams ir technologijoms įvertinti. Ši tvarka papildė ankstesnius autonominio vairavimo teisės aktus, kuriuose nuotolinis valdymas nebuvo numatytas.
Skirtingai nuo autonominio vairavimo, kai sprendimus priima dirbtinis intelektas, nuotolinio valdymo atveju transporto priemonę realiu laiku valdo žmogus.
Jis sėdi specialioje valdymo stotyje – su monitoriais, vairu, pedalais ir tiesiogine vaizdo transliacija iš automobilio. Vairavimas vyksta per mobiliojo ryšio tinklą (pvz., 5G), o nuotolinis vairuotojas teisiškai laikomas visaverčiu eismo dalyviu – nors fiziškai jis yra už šimtų kilometrų nuo transporto priemonės.
Leidžiami naudoti lengvieji automobiliai, mikroautobusai, furgonai, sunkvežimiai ir autobusai – t. y. ES transporto priemonių klasės M (keleivių pervežimas) ir N (krovinių pervežimas).
Griežti apribojimai ir reikalavimai
Nuotolinis valdymas leidžiamas tik konkrečiose zonose, kurioms išduotas oficialus leidimas. Tai gali būti miesto kvartalas, įmonės teritorija ar specialiai kartografuotas maršrutas viešajame kelyje.
Kiekvienas automobilis turi gauti individualų leidimą naudoti, išduodamą Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos (KBA). Serijinių modelių tipo patvirtinimas kol kas nenumatytas.
Greitis ribojamas: iki 70 km/val. miesto ar užmiesčio keliuose, iki 80 km/val. greitkeliuose. Nors tai padidina saugumą, tokie ribojimai mažina sistemos tinkamumą mišriam eismui ir ilgesnėms kelionėms.
Kodėl tai dar ne autonominis vairavimas?
Skirtingai nei autonominis vairavimas (remiantis AFGBV – autonominių transporto priemonių įstatymu), nuotolinis valdymas nėra SAE 4 lygio sistema. Nuotoliniu būdu valdoma transporto priemonė pati nepriima sprendimų – viską daro nuotolinis žmogus.
Ekspertai tai vadina tarpine pakopa link autonominių sistemų. Vis dėlto kartu kyla klausimų dėl saugumo. Nors iš pirmo žvilgsnio abi sistemos atrodo vienodai (neturi vairuotojo), nuotoliniu būdu valdomos transporto priemonėms keliami mažesni reikalavimai jutikliams ir aplinkos stebėjimui.
Kokia situacija Lietuvoje?
Lietuvos keliuose šiuo metu galimi tik autonominių transporto priemonių bandymai, ir tik su viena esmine sąlyga: automobilyje privalo būti žmogus, galintis bet kada perimti kontrolę. Tokią galimybę numato 2024 m. pradžioje Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) patvirtinta laikina tvarka, leidžianti išbandyti autonominius autobusus ar automobilius viešajame eisme.
Tuo tarpu nuotolinis valdymas – kai vairuotojas transporto priemonę valdo iš distancijos per ryšio tinklą – Lietuvos teisinėje sistemoje kol kas neegzistuoja.
Nėra nei atskiros terminologijos, nei leidimų mechanizmo, nei techninių reikalavimų tokioms sistemoms. Susisiekimo ministerija kol kas laikosi nuosaikios pozicijos: pirmiausia būtina užtikrinti saugų testavimą realiomis sąlygomis su žmogumi salone, o tik vėliau svarstyti galimybę plėsti reguliavimą į nuotolinį vairavimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
