„Focus“ leidinio komentatorius Sebastianas Viehmannas teigia, kad tikroji problema slypi ne Pekine, o pačios Europos politikoje.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Jo vertinimu, Kinijos automobilių gamintojai naudojasi ne vien valstybės parama ar mažesnėmis gamybos sąnaudomis.
Jie laimi ir todėl, kad Europa pati apsunkino savo gamintojų padėtį – brangia energija, reguliavimu, klimato politikos reikalavimais ir pernelyg siauru požiūriu į automobilių pramonės transformaciją.
Europai neužtenka vien muitų
Europos Sąjunga jau taiko papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Pastaruoju metu pasirodė ir pranešimų, kad panašios priemonės gali būti svarstomos įkraunamiems hibridams.
S. Viehmannas tokį kelią vadina ne ilgalaikiu sprendimu, o gynybine reakcija. Jo teigimu, muitai gali apsunkinti kiniškų automobilių patekimą į Europą, bet jie nepašalina priežasčių, dėl kurių Europos gamintojams darosi vis sunkiau konkuruoti.
Komentatorius rašo, kad Briuselis bando apsaugoti rinką nuo Kinijos, tačiau tuo pat metu pats didina naštą savo pramonei. Šioje vietoje jo kritika nukreipta ne į konkretų vieną teisės aktą, o į bendrą kryptį: daugiau taisyklių, daugiau išlaidų, daugiau politinio planavimo ir mažiau lankstumo gamintojams.
Kinija vienu metu kuria kelias technologijas
Vienas pagrindinių komentaro argumentų – skirtingas Europos ir Kinijos požiūris į automobilių ateitį. Pasak S. Viehmanno, Europa politiniais sprendimais stumia gamintojus į elektromobilumą, o Kinija tuo pat metu vysto kelias kryptis: elektromobilius, įkraunamus hibridus ir modernius vidaus degimo variklius.
Toks skirtumas svarbus todėl, kad pirkėjų poreikiai nėra vienodi. Vienam vairuotojui tinka elektromobilis, kitam – hibridas, trečiam vis dar reikalingas automobilis su vidaus degimo varikliu.
Kinijos gamintojai gali pasiūlyti platesnį pasirinkimą, o Europos gamintojai, komentatoriaus vertinimu, patys susiaurino savo veikimo lauką.
S. Viehmannas primena, kad Kinija taip pat turi taršos ir degalų sąnaudų reikalavimus, tačiau nėra pasirinkusi tiesioginio vidaus degimo variklių draudimo. Todėl tokios bendrovės kaip BYD Europoje gali siūlyti ne tik elektromobilius, bet ir hibridinius modelius, kurie daliai pirkėjų atrodo praktiškesni.
Brangi energija ir reguliavimas silpnina gamintojus
Komentare daug dėmesio skiriama gamybos kainai. S. Viehmanno teigimu, Europos automobilių pramonei smogia ne tik Kinijos konkurencija, bet ir pačios Europos sąnaudos: brangi elektra, CO2 mokesčiai, aplinkosaugos reikalavimai, baterijų gamybos ir perdirbimo taisyklės.
Visa tai galiausiai atsispindi automobilio kainoje. Jei gaminti Europoje brangiau, gamintojams sunkiau pasiūlyti konkurencingą kainą.
Jei kartu tenka skirti daug lėšų naujiems reikalavimams įgyvendinti, lieka mažiau erdvės investuoti į produktus, kurie galėtų tiesiogiai varžytis su Kinijos gamintojais.
S. Viehmannas kritikuoja ir vadinamosios žaliosios pramonės idėjas, pavyzdžiui, „žaliąjį plieną“. Jo manymu, dalis tokių reikalavimų arba sunkiai įgyvendinami, arba gali veikti tik su milžiniškomis subsidijomis. Tokiu atveju konkurencija tampa iškreipta, nes gamintojai turi vykdyti politinius tikslus, o ne tik kurti geresnius ir pigesnius automobilius.
Skaudžiausias simbolis – gamyba Kinijoje
Komentare minimas ir itin jautrus scenarijus. Gamintojai svarsto, ar kai kuriuos Kinijoje sukurtus modelius būtų galima gabenti į Europą ir čia tik galutinai surinkti. S. Viehmannas tai vadina ženklu, kad Europa rizikuoja tapti ne stipriu gamybos centru, o vieta, kurioje tik užbaigiamas kitur sukurtas produktas.
Tai nėra oficialiai patvirtintas „Volkswagen“ planas. Tačiau pats faktas, kad tokios idėjos aptariamos Vokietijos automobilių pramonės kontekste, rodo, kaip pasikeitė jėgų santykis.
Prieš keliolika metų Europos gamintojai Kiniją matė kaip milžinišką augimo rinką. Dabar vis dažniau kalbama apie tai, kaip apsiginti nuo Kinijos gamintojų Europoje.
Būtent čia komentatorius pavartoja aštriausią formuluotę. Jo teigimu, tokia tvarka anksčiau buvo būdinga besivystančioms šalims, o dabar panašioje padėtyje gali atsidurti pati Europa.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
