Uždegimo sistema yra viena kertinių, lemiančių variklio efektyvumą – nuo jos priklauso ne tik galia, bet ir degalų sąnaudos.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Šiuolaikiniuose varikliuose dominuoja elektroninės, tiesioginio uždegimo sistemos, pakeitusios senus mechaninius paskirstytojus. Tokiose sistemose kiekviena žvakė dažniausiai turi savo individualią uždegimo ritę, sumontuotą tiesiai ant jos – taip išvengiama aukštos įtampos laidų ir padidinamas patikimumas.
Tačiau pačios žvakės darbo sąlygos išlieka ekstremalios. Ji turi sukurti kibirkštį degimo kameroje, kur temperatūra svyruoja nuo 500 iki 950 laipsnių Celsijaus, ir tai padaryti tūkstančius kartų per minutę. Kiekvieno cilindro žvakė kibirkštį skelia kartą per du alkūninio veleno sūkius (pagal keturtakčio variklio veikimo ciklą), tad esant 3000 variklio aps./min., tai reiškia 1500 kibirkščių per minutę.
Norint užtikrinti optimalų degimą, gyvybiškai svarbu naudoti tik gamintojo nurodytą žvakės tipą, atitinkančias konkretaus variklio reikalavimus. Kiekvienas variklis yra suprojektuotas dirbti su specifinio kaitrumo laipsnio žvakėmis, o ypač svarbus yra tarpelis tarp elektrodų. Būtent šis tarpelis lemia kibirkščiai reikalingos įtampos dydį. Bet kokie eksperimentai su netinkamomis žvakėmis gali ne tik pabloginti variklio darbą, bet ir sukelti rimtų gedimų.
Kada reikia keisti žvakes?
Geriausias būdas išvengti problemų, susijusių su uždegimo žvakėmis – prevencinis keitimas, nelaukiant, kol pasireikš pirmieji gedimo simptomai.
Nors žvakių keitimas yra numatytas kiekvieno automobilio techninio aptarnavimo plane, intervalai gali stebėtinai skirtis: vieni gamintojai rekomenduoja jas keisti kas 40 000–60 000 km, kiti nurodo net 100 000 km intervalą. Kokybiškos, originalios arba originalių tiekėjų (pvz., „Bosch“, NGK, „Denso“) žvakės šį nurodytą resursą turėtų atlaikyti.
Tačiau pakeitus žvakes anksčiau, nei nurodyta, varikliui bus tik geriau. Dėmesingesni vairuotojai dažnai pajunta skirtumą iškart – variklis pradeda dirbti tolygiau, geriau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, o kartais net šiek tiek sumažėja degalų sąnaudos.
Pats keitimo sudėtingumas priklauso nuo variklio konstrukcijos – lengviausia tai padaryti varikliuose, kurių cilindrai yra išdėstyti eilėje, o sudėtingiausia – opoziciniuose („Subaru“, „Porsche 911“) ar V formos varikliuose su ribota prieiga, kur gali prireikti specialių įrankių.
Bene svarbiausias, bet dažnai ignoruojamas niuansas keičiant žvakes – teisingas užveržimo sukimo momentas. Priveržus per stipriai, sutrinka šilumos perdavimas nuo žvakės į variklio galvutę. Dėl to perkaista žvakės izoliatorius, blogėja degimas, o pati žvakė greitai sugadinama.
Priveržus per silpnai, gali atsirasti nesandarumas. Nors dauguma vairuotojų tiesiog pasikliauja asmenine intuicija, jei nesate įgudę, primygtinai rekomenduojama naudoti dinamometrinį raktą, kad užtikrintumėte gamintojo nurodytą užveržimo sukimo momentą. Tai – esminė sąlyga ilgam ir patikimam žvakės tarnavimui.
Kaip atpažinti simptomus?
Jei variklis pradėjo dirbti netolygiai, padidėjo degalų sąnaudos ar girdisi neįprasti, duslūs garsai, vienas pirmųjų žingsnių diagnozuojant problemą turėtų būti uždegimo žvakių patikra. Tam jas teks išsukti iš variklio – tai būtina daryti tik varikliui visiškai atvėsus.
Senų žvakių apžiūra – tai tarsi variklio sveikatos diagnostika. Kritiškai svarbus parametras yra tarpelis tarp elektrodų. Bėgant laikui ir žvakei dėvintis, šis tarpelis didėja, o tai tiesiogiai veikia kibirkšties kokybę.
Nors standartinis tarpelis dažniausiai yra apie 0,8 mm (priklausomai nuo variklio gali svyruoti nuo 0,4 iki 1,0 mm), jam didėjant, kibirkščiai susidaryti reikia vis didesnės įtampos.
Būtent šis reiškinys, padidėjęs tarpelis ir dėl to auganti įtampa, yra viena dažniausių uždegimo ričių gedimo priežasčių šiuolaikiniuose varikliuose. Tarpelį galima pamatuoti specialiomis tarpelių matuoklėmis.
Tačiau ne mažiau svarbi ir pačių elektrodų išvaizda. Stipriai nudegę elektrodai ir akivaizdžiai per didelis tarpelis gali signalizuoti ne tik apie susidėvėjimą, bet ir apie neteisingą žvakės priveržimą, netinkamą žvakės kaitrumo laipsnį arba rimtesnę variklio problemą.
Jeigu elektrodai padengti apnašomis, nors pats metalas nėra stipriai nudegęs, gali rodyti taip pat netinkamą žvakės kaitrumo laipsnį, problemas degalų mišinio formavime arba tepalo patekimą į degimo kamerą.
Prastai veikianti žvakė sukelia degimo sutrikimus, dėl kurių nesudega visas mišinys. Tai ne tik didina degalų sąnaudas ir taršą, bet ir gali sukelti detonaciją (savaiminį mišinio užsidegimą), kuri papildomai apkrauna ir gali pažeisti variklio stūmoklius, švaistiklius bei alkūninį veleną. Todėl reguliari žvakių patikra ir savalaikis keitimas yra būtina sąlyga sklandžiam ir ilgaamžiam variklio darbui užtikrinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
