Viena tokių funkcijų – aklosios zonos stebėjimo sistema. Naujausias Australijoje atliktas tyrimas galutinai įrodė, kad šis nematomas pagalbininkas realybėje padeda išvengti tūkstančių eismo nelaimių.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Lengviesiems automobiliams aklosios zonos stebėjimo asistentas kol kas nėra privalomas. Tačiau nuo 2024 metų Europos Sąjungoje ši sistema privalo būti montuojama visuose naujuose autobusuose ir sunkvežimiuose.
Tokį sprendimą padiktavo niūri statistika. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje per pusantrų metų eismo įvykiuose, kai sunkvežimis nepastebėjo šalia esančio žmogaus, žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau nei 200 dviratininkų. Lengvuosiuose automobiliuose ši technologija taip pat atlieka kritinį vaidmenį, ypač rikiuojantis į kitą eismo juostą.
Australijos kelių policijos duomenimis, avarijos keičiant eismo juostą sudaro apie 2,4 proc. visų eismo nelaimių. Siekdami išsiaiškinti realią asistentų naudą, Australijos tyrėjai išanalizavo 2019–2023 metų policijos suvestines ir sutelkė dėmesį į po 2018-ųjų pagamintus automobilius.
Rezultatai kalba patys už save. Nors tyrime nebuvo atskirta, ar automobilyje veikė tik pasyvi (įspėjanti), ar aktyvi (įsikišanti į valdymą) sistema, paaiškėjo, kad aklosios zonos stebėjimas padėjo išvengti net 15 proc. avarijų, kylančių persirikiuojant.
Nors bendrame visų eismo įvykių fone šis skaičius atrodo kuklesnis (išvengta 0,36 proc. visų avarijų), realybėje tai reiškia tūkstančius išgelbėtų gyvybių ir išvengtų traumų, ypač žinant, kad būtent automobilių avarijos yra viena pagrindinių hospitalizacijos priežasčių.
Kaip veikia aklosios zonos sistema?
Dažniausiai sistema naudoja galiniame buferyje sumontuotus ultragarso jutiklius ir apie pavojų įspėja šviesos signalu šoniniame veidrodėlyje, o kartais – ir garsiniu perspėjimu.
Šios technologijos pradininke laikoma „Volvo“, dar 2003 metais pristačiusi BLIS sistemą savo „XC90“ visureigyje. Jau tuomet švedai pasitelkė vaizdo kameras, kurios leido tiksliau atpažinti kliūtis ir išvengti klaidingų sistemos suveikimų.
Šiandien inovacijos pažengusios kur kas toliau. Pavyzdžiui, „Kia“ automobiliuose, įjungus posūkio signalą, aklosios zonos vaizdas iš kamerų tiesiogiai transliuojamas į skaitmeninį prietaisų skydelį priešais vairuotojo akis.
Patys pažangiausi asistentai dabar geba ne tik įspėti, bet ir aktyviai koreguoti važiavimo kryptį – patys grąžina automobilį į eismo juostą, jei vairuotojas nepastebi kliūties.
Negana to, sistema gali iš anksto apskaičiuoti dideliu greičiu artėjančios transporto priemonės trajektoriją ir perspėti apie pavojų anksčiau laiko.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
