Audito institucijų duomenimis, ši masinė afera valstybei jau kainavo daugiau nei pusę milijardo eurų nesurinktų mokesčių ir baudų, o policijai tai tapo neįveikiama kliūtimi tiriant nusikaltimus.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Ši milžiniška valstybinio lygio problema neatsirado iš niekur. Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ žurnalistų atliktas tyrimas parodė, kad tai yra tiesioginė neapgalvotos biurokratinės reformos pasekmė.
Siekdama sumažinti eiles valstybinėse įstaigose, 2017 metais Prancūzijos vyriausybė nusprendė skaitmenizuoti transporto priemonių registracijos procesą.
Visi formalumai buvo perkelti į internetą, o teisė tiesiogiai jungtis prie nacionalinės duomenų bazės buvo suteikta privatiems tarpininkams.
Iš pradžių atrodė, kad sistema veikia puikiai – dokumentų tvarkymas sutrumpėjo nuo kelių savaičių iki poros dienų.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad sukurti kontrolės mechanizmai buvo visiškai skylėti. Prieigą prie valstybinio registro gavo ir jokios realios veiklos nevykdančios, tik teorijoje egzistuojančios bendrovės.
Teisėsaugos atstovai jau aptiko beveik tris šimtus tokių fiktyvių kontorų. Turėdami tiesioginę prieigą prie sistemos, sukčiai pradėjo tūkstančius automobilių registruoti šių neegzistuojančių įmonių vardu.
Mastai tiesiog šokiruoja – vienos bylos duomenimis, tokia fiktyvi įmonė per trejus metus sugebėjo atlikti net 265 tūkstančius registracijos operacijų.
Tokia landa atvėrė kelią pačioms įvairiausioms machinacijoms. Pirmiausia, tai leido masiškai vengti mokesčių: galingi, didelio darbinio tūrio automobiliai sistemoje buvo klastojami ir priskiriami žemesnėms, ekologiškoms kategorijoms.
Antra, sukūrus tokį šešėlinį automobilių parką, valstybei tapo neįmanoma išieškoti baudų. Vaizdo kameroms užfiksavus greičio viršijimą ar išrašius baudą už nelegalų parkavimą, pranešimai tiesiog keliaudavo fiktyvioms, jokio turto neturinčioms įmonėms.
Būtent drastiškai išaugęs nebaudžiamumas ir atkreipė pareigūnų dėmesį. Analizuodama eismo įvykių statistiką, policija pastebėjo anomalią tendenciją – nuo 2016 iki 2022 metų itin sunkių greičio viršijimo atvejų skaičius šoktelėjo net 160 procentų.
Pradėjus tikrinti pažeidėjų valstybinius numerius, paaiškėjo, kad liūto dalis šių automobilių oficialiai priklauso įmonėms vaiduokliams.
Nors žala akivaizdi, valstybės audito rūmai negaili kritikos valdžios institucijoms dėl stebėtinai vangios reakcijos.
Pirmieji realūs planai, kaip kovoti su šia tapatybių vagysčių schema, buvo pristatyti tik 2020 metais – praėjus trejiems metams nuo reformos pradžios.
Iki tol privačių registracijos tarpininkų kontrolė buvo beveik nulinė. Skaičiuojama, kad kasmet prefektūros patikrindavo vos 3 procentus sistemoje dirbančių įmonių. Statistiškai tai reiškia, kad vienas paslaugų teikėjas audito galėjo tikėtis kartą per 33 metus.
Griežto valymo Vidaus reikalų ministerija ėmėsi tik dabar. Pradėjus masinius patikrinimus, išaiškintų sukčiavimo atvejų skaičius smarkiai išaugo, o iš tūkstančių įtartinų įmonių atimta teisė jungtis prie duomenų bazės – paslaugų teikėjų skaičius jau sumažintas nuo 39 iki 27 tūkstančių.
Šiuo metu institucijos skubiai ruošia naują, kur kas griežčiau apsaugotą transporto priemonių registravimo algoritmą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
