Nors visuomenėje įprasta dėl prastos kelių būklės kaltinti atšiaurias žiemas, ekspertai muša pavojaus varpais. Duobės atsiveria laiku nesutvarkytuose ruožuose, o mažėjant valstybiniam finansavimui, ateityje situacija gali tik prastėti.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžia, kad kokybiškai pakloto asfalto viršutinis sluoksnis turėtų tarnauti apie penkiolika, o palankiomis sąlygomis – net ir dvidešimt metų.
Norint išlaikyti stabilią infrastruktūros būklę, kasmet būtina atnaujinti bent septynis procentus viso kelių tinklo. Realybė kur kas liūdnesnė – pastaraisiais metais šis rodiklis siekia vos 1,5–2 procentus. Būtent dėl šios priežasties bendra šalies kelių būklė nenumaldomai prastėja.
Viešojoje erdvėje dažnai teigiama, kad duobės atsiveria dėl temperatūrų svyravimų ir drėgmės. Tačiau Š. Frolenko akcentuoja, jog gamtos veiksniai daugiausia žalos pridaro ten, kur dangos remontas buvo atidėtas arba apskritai neįvyko dėl lėšų trūkumo. Pasak jo, tuose kelių ruožuose, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo rekonstruoti ar bent iš dalies atnaujinti, tokios problemos kyla ypač retai.
Oficialūs duomenys rodo, kad Lietuvoje driekiasi apie 21 tūkstantis kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Visgi praėjusiais metais pavyko suremontuoti arba rekonstruoti vos 321 kilometrą.
Ekspertų vertinimu, tokiais tempais visą tinklą pavyktų atnaujinti tik per kelis dešimtmečius, tačiau tiek laiko neatlaikytų net ir pati moderniausia, naujai ištiesta danga. Šiuo metu net 41 procentas šalies kelių yra prastos būklės, o per pastaruosius kelerius metus ši dalis išaugo dar keturiais procentiniais punktais.
Kelių priežiūros kaštai taip pat išlieka itin aukšti. Remiantis valstybinės reikšmės kelių valdytojos „Via Lietuva“ pateiktais skaičiavimais, už vieną milijoną eurų sutvarkomi atstumai skiriasi priklausomai nuo kelio kategorijos. Už šią sumą galima suremontuoti apie 2,78 kilometro rajoninių kelių, 1,69 kilometro krašto kelių arba vos 1,15 kilometro magistralinių kelių.
Prie prastėjančios situacijos tiesiogiai prisideda ir kryptingai mažėjantis valstybinis finansavimas. Šiemet tikslinės lėšos valstybiniams keliams, neskaičiuojant atskirų strateginių projektų, tokių kaip „Via Baltica“ ar kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, sieks tik apie 128 milijonus eurų.
Pasak „Lietuvos kelių“ vadovo, tai yra mažiausia suma nuo pat 2021 metų, reiškianti, jog kelių, tiltų ir viadukų priežiūrai bus skiriama dar mažiau dėmesio.
Vis dėlto, Š. Frolenko išskiria ir teigiamų pavyzdžių, įrodančių, kad situaciją galima suvaldyti. Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2023 metų atnaujino beveik tris šimtus kilometrų gatvių.
Nors praėjusi žiema buvo itin šalta ir atnešė daug temperatūrų svyravimų, sostinėje duobių fiksuojama dešimt kartų mažiau nei įprastai. Pasak eksperto, tai yra geriausias įrodymas, jog nuosekliai ir laiku atnaujinant dangą galima sėkmingai išvengti infrastruktūros griūties net ir po paties nepalankiausio šaltojo sezono.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
