Trys koncernai, kartu pagaminantys daugiau kaip 60 proc. Europoje surenkamų automobilių, reikalauja palankesnių sąlygų vietinei gamybai ir lankstesnių taršos reikalavimų. Tačiau ne visi Europos gamintojai pritaria tokiam planui – BMW ir „Mercedes-Benz“ perspėja apie galimas pasekmes tarptautinei prekybai.
Apie bendrus tikslus „Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ vadovai prabilo spalio 13 dieną Paryžiuje vykusiame automobilių pramonės susitikime „Paris Automotive Summit“.
„Kartu mes sudarome daugiau kaip 60 proc. Europos automobilių gamybos. Privalome apsaugoti Europos pramonės pagrindą ir tai padaryti dabar“, – susitikime kalbėjo „Volkswagen Group“ generalinis direktorius Oliveris Blume.
Didžiausia problema – pigesni Kinijos automobiliai
Europoje vis sparčiau įsitvirtina tokie Kinijos gamintojai kaip BYD, „Chery“, SAIC ir „Geely“. Jų siūlomi elektromobiliai ir hibridai konkuruoja su tradicinių Europos bendrovių produkcija ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir kainomis.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Kinijos automobilių gamintojų dalis Europos rinkoje padidėjo maždaug dvigubai ir pasiekė apie 10 proc.
Tokia konkurencija ypač skaudžiai atsiliepia masinės gamybos automobilius siūlančioms bendrovėms.
Skirtingai nei prabangių automobilių gamintojai, „Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ didžiąją dalį pajamų gauna parduodami palyginti nebrangius automobilius. Jų verslo modelis grindžiamas didelėmis gamybos apimtimis ir mažesnėmis pelno maržomis.
Todėl didėjančios gamybos sąnaudos, brangios elektromobilių baterijos ir stiprėjanti konkurencija kelia vis daugiau sunkumų.
„Šis verslo modelis Europoje patiria milžinišką spaudimą“, – pripažino O. Blume.
Jo teigimu, Europa negali savo automobilių pramonės ateities grįsti vien prabangiais modeliais. Būtina išsaugoti ir dideliais kiekiais gaminamų, platesniam pirkėjų ratui prieinamų automobilių gamybą.
Siūlo lengvatas Europoje gaminamiems automobiliams
Vienas svarbiausių trijų koncernų reikalavimų – susieti valstybės paramą automobilių pramonei su gamyba Europoje.
ES šiuo metu svarsto Pramonės spartinimo akto projektą (Industrial Accelerator Act), kuriame numatytos priemonės vietinei pramonei stiprinti.
Pagal siūlomą kryptį tam tikromis valstybės subsidijomis, viešųjų pirkimų galimybėmis ir mokestinėmis lengvatomis galėtų pasinaudoti tie gamintojai, kurių automobiliai atitinka europinės kilmės reikalavimus.
Kitaip tariant, norėdamas gauti finansinę paramą, gamintojas turėtų užtikrinti, kad reikšminga automobilio ir jo komponentų vertės dalis būtų sukurta Europos Sąjungoje.
„Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ tokiam principui pritaria, tačiau siūlo jį taikyti lanksčiau.
Dar birželį Europos Komisijai pateiktame bendrame pasiūlyme koncernai numatė vadinamąjį 70 proc. principą.
Pagal jį gamintojui pakaktų užtikrinti, kad bent 70 proc. jo Europos rinkoje parduodamų automobilių atitiktų nustatytus europinės kilmės kriterijus. Tokiu atveju lengvatos galėtų būti taikomos visai jo automobilių gamai, įskaitant likusius 30 proc. modelių, kurie šių kriterijų neatitiktų.
Taip bendrovės siekia apsaugoti Europos gamyklas, tačiau kartu išsaugoti galimybę importuoti dalį automobilių iš kitų šalių.
Nesutariama net dėl to, kas laikytina europietišku automobiliu
Vienas sudėtingiausių klausimų – kaip tiksliai apibrėžti Europoje pagamintą automobilį.
Jeigu būtų vertinami tik 27 ES valstybių teritorijoje pagaminti automobiliai ir komponentai, naujosios taisyklės galėtų paveikti ir tradicinių Europos gamintojų veiklą.
Pavyzdžiui, „Renault“ dalį automobilių gamina Maroke ir Turkijoje. Šiose šalyse gamyklas turi ir „Stellantis“ bei kiti koncernai, kurių produkcija vėliau eksportuojama į ES.
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje veikia nemažai automobilių ir jų komponentų gamyklų, glaudžiai susijusių su žemyninės Europos tiekimo grandinėmis.
Būtent todėl bendrovės siekia tokio kompromiso, kuris skatintų gamybą ES, bet kartu nesugriautų jau veikiančių tarptautinių tiekimo grandinių.
O. Blume pabrėžia, kad iš Europos mokesčių mokėtojų finansuojamų lengvatų besinaudojančios įmonės turėtų prisidėti ir prie darbo vietų kūrimo Europoje.
BMW ir „Mercedes-Benz“ tokius planus vertina atsargiai
Nors trys didieji koncernai demonstruoja vienybę, ne visi Europos automobilių gamintojai pritaria griežtesniems vietinės gamybos reikalavimams.
BMW ir „Mercedes-Benz“, kurių didelę verslo dalį sudaro prabangesni modeliai, perspėja, kad pernelyg griežtos taisyklės gali sukelti nepageidaujamų pasekmių.
Abi bendrovės turi reikšmingų verslo interesų Kinijoje, todėl yra suinteresuotos išlaikyti kuo laisvesnę tarptautinę prekybą.
„Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källeniusas dar vasarį ragino Europos politikus itin atsargiai vertinti vietinės gamybos skatinimo priemones.
Jo nuomone, pernelyg griežti apribojimai gali paskatinti atsakomąsias prekybos priemones, kurios pakenktų patiems Europos gamintojams.
Panašios pozicijos laikosi ir BMW vadovas Milanas Nedeljkovićius. Jis pabrėžia, kad bendrovės veikla grindžiama pasauline prekyba, todėl naujos taisyklės neturėtų riboti tarptautinių tiekimo grandinių.
Reikalauja ir lankstesnių taršos taisyklių
Kitas svarbus „Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ bendradarbiavimo tikslas – pakeisti automobilių CO₂ emisijos mažinimo reikalavimų įgyvendinimo tvarką.
Pagal šiuo metu galiojančias ES taisykles, nuo 2035 metų naujiems lengviesiems automobiliams numatytas 100 proc. išmetamo CO2 sumažinimo tikslas, palyginti su 2021 metais nustatyta atskaitos norma.
Tačiau 2025 metų gruodį Europos Komisija pasiūlė šį tikslą sušvelninti iki 90 proc., numatant galimybę likusią emisijos dalį kompensuoti nustatytomis priemonėmis.
Taip pat svarstoma suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant 2030 metų reikalavimus ir papildomai skatinti mažų, Europoje pagamintų elektromobilių pardavimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
