Saugos sistemos, kurios turėtų apsaugoti vairuotojus, esant mažesniam greičiui gali suveikti netinkamai ir sukelti rimtesnių traumų.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Dauguma vairuotojų mano, kad kaktomuša atsitrenkus į kliūtį važiuojant 35 km/val. greičiu, kūnas nukentės mažiau nei smūgio metu esant 50 km/val. greičiui.
Tačiau ADAC ekspertai, atlikę neoficialų eksperimentą, liko apstulbę – prietaisai užfiksavo priešingą rezultatą.
Kodėl mažas greitis tapo problema?
Bandymams buvo pasirinktas kiniškas hečbekas „MG3“, kuris praėjusiais metais jau dalyvavo standartiniame smūgio teste važiuojant 50 km/val. greičiu, tačiau šį kartą ADAC specialistai nusprendė greitį sumažinti 15 km/val..
Nors visi tikėjosi, kad toks sprendimas avarijos metu sumažins rimtesnių traumų riziką, tačiau atliko bandymo duomenys parodė, jog vairuotojo ir keleivio krūtinės ląstai teko kur kas didesnė apkrova būtent lėtesnio smūgio metu.
Didžiausia problema slypi saugos diržų įtempimo ribotuvuose. Jų užduotis – smūgio metu šiek tiek atleisti diržą, kad šis sugertų dalį kinetinės energijos.
Panašiai veikia ir oro pagalvės: jos išsipučia, o tada iškart pradeda bliūkšti, kad galvos smūgis į jas nebūtų prilyginamas smūgiui į betoną.
Eksperimento metu paaiškėjo, kad automobiliui važiuojant 50 km/val. greičiui diržų ribotuvai veikė nepriekaištingai, tačiau važiuojant 35 km/val. greičiu sistema neatpažino pavojaus kaip pakankamai didelio, kad suveiktų pagal numatytą algoritmą.
Automobiliai kuriami tik testų protokolams?
Ekspertai pabrėžia sisteminę problemą. Automobilių gamintojai savo transporto priemones projektuoja orientuodamiesi į labai tikslius ir oficialiai apibrėžtus „Euro NCAP“ testų scenarijus.
Kai tik pasikeičia bent vienas parametras – pavyzdžiui, sumažėja greitis – saugos sistemos nebeveikia taip efektyviai, kaip turėtų.
Tai ne pirmas kartas, kai neoficialūs bandymai atskleidžia gamintojų gudrybes.
Dar 2016 metais JAV saugumo institutas IIHS atliko testą, kurio metu automobilis į kliūtį trenkėsi ne vairuotojo, o keleivio puse. Iš septynių skirtingų modelių testą išlaikė tik vienas.
Paaiškėjo, kad siekdami sutaupyti, gamintojai sustiprino tik vairuotojo pusės kėbulo konstrukciją – būtent tą vietą, kuri visada tikrinama oficialių bandymų metu.
Keleivio pusė buvo gaminama iš mažiau atsparių medžiagų, tikintis, kad jos niekas niekada netikrins. Po šio skandalo testų protokolai buvo pakeisti ir dabar automobiliai tikrinami smūgiams iš abiejų pusių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
