Dar 1986 metais „Audi“ inžinieriai sukūrė unikalų eksperimentinį modelį, kuris tokią galią sugebėjo išvystyti iš vos 2,2 litro darbinio tūrio penkių cilindrų variklio. Jungtinių Valstijų Talladegos trasos tiesiosiose šis ketverių durų automobilis skriejo maždaug 350 km/val. greičiu.
Tai nebuvo serijinis sportinis modelis ar homologuotas lenktyninis bolidas. JAV rinkai skirtos „Audi 5000 CS“ (Europoje žinomos kaip „Audi 200“) pagrindu sukonstruotas prototipas turėjo praktiškai įrodyti, ką sugeba automobilis, turintis variklį su turbokompresoriumi, „quattro“ visų varančiųjų ratų pavarą ir kruopščiai optimizuota kėbulo aerodinamika.
Tikslas – sužavėti JAV rinką ir peržengti 200 mylių ribą
Devintojo dešimtmečio viduryje „quattro“ sistema jau buvo įsitvirtinusi pasaulio ralio trasose, tačiau JAV pirkėjams klasikinio ralio pasiekimai didelio įspūdžio nedarė.
Siekdami įrodyti savo technologijų pranašumą anapus Atlanto, vokiečiai pasirinko amerikiečiams kur kas geriau suprantamą kalbą – greičio rekordus ovalo formos trasose.
Bandymams puikiai tiko garsioji „Talladega Superspeedway“ trasa, kuriame didelę rato dalį galima įveikti maksimaliu greičiu.
Gamintojo tikslas buvo peržengti simbolinę 200 mylių per valandą (apie 322 km/val.) ribą bei įrodyti, kad visų varančiųjų ratų pavara pranašumą suteikia ne tik ant sniego ar žvyro, bet ir lekiant didžiuliu greičiu lygiu asfaltu.
Iš 2,2 litro darbinio tūrio išspaudė 650 arklio galių
Išoriškai automobilis priminė įprastą šeimyninį sedaną, tačiau po visiems pažįstamomis kėbulo skardomis slypėjo neeiliniai sprendimai.
Pagrindiniu elementu į sėkmę tapo 2,2 litro penkių cilindrų variklio blokas, kuriam buvo pritaikyta keturių vožtuvų cilindrui galvutė, individualios droselinės sklendės, modifikuota įsiurbimo sistema ir specialus išmetimo kolektorius. Didžiulis KKK turbokompresorius slėgį pakeldavo iki 3,2 baro.
Šių pakeitimų rezultatas – 650 arklio galių. Standartinis tuo metu JAV parduodamas „5000 CS Turbo Quattro“ teišvystė mažiau nei 200 AG, tad rekordinio modelio pajėgumas buvo daugiau nei tris kartus didesnis.
Vis dėlto, vien didžiulės variklio galios norint pasiekti numatytą maksimalų greitį nebūtų pakakę. Siekdami maksimaliai sumažinti automobilio masę, inžinieriai dalį kėbulo elementų pagamino iš aliuminio ir kevlaro kompozitų, standartinius stiklus pakeitė lengvomis plastikinėmis detalėmis, o salone paliko tik būtiniausią saugumo bei telemetrijos įrangą.
Sedano masė sumažėjo net 400 kilogramų – iki 1 070 kg, todėl galingas automobilis svėrė mažiau už šiandieninius mažuosius miesto hečbekus.
Kartu buvo sumažinta kėbulo prošvaisa, sumontuoti specialūs aerodinaminiai aptakai bei pašalinti visi oro srautą trikdantys išoriniai elementai, užtikrinantys stabilumą važiuojant didžiuliu greičiu.
Ralio legendą pakeitę savo srities meistras
Iš pradžių rekordinius važiavimus planuota patikėti garsiam „Audi“ ralio meistrui Walteriui Röhrliui, tačiau ovalo formos trasa reikalavo specifinių įgūdžių. Dėl šios priežasties prie vairo sėdo tris kartus prestižinių „Indianapolis 500“ lenktynių nugalėtojas Bobby Unseris.
Iki patyrusio amerikiečio prisijungimo gamyklinė komanda beveik trejus metus nesėkmingai bandė peržengti 200 mylių ribą.
Tuo tarpu į bandymų poligoną atvykęs B. Unseris pasiūlė pakoreguoti pakabos bei aerodinamikos nustatymus ir išsikeltą tikslą pasiekė jau per pirmąjį važiavimą.
1986 metų pavasarį pasiektas rezultatas nustebino autosporto pasaulį, mat vidutinis automobilio greitis įveikiant vieną ovalo trasos ratą siekė 322,88 km/val., o tiesiosiose ši mašina skriejo 350 km/val. greičiu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
